Kiekviena kalba yra naudojama bendravimui.
Kalbėdami išreiškiame savo mintis ir jausmus.
Tai darydami ne visada sekame mūsų kalbos taisyklėmis.
Naudojamės nuosava kalba, šnekamąja kalba.
Ji skiriasi nuo rašytinės.
Rašytinėje kalboje lengviau pastebimos jos taisyklės.
Rašytinė išraiška leidžia kalbai tapti tikra kalba.
Ji paverčia kalbą matoma.
Rašytiniai šaltiniai leido perduoti tūkstančių metų senumo žinias.
Todėl rašytinė kalba yra kiekvienos rafinuotos kultūros pagrindas.
Pirmoji rašytinė kalba buvo sukurta daugiau nei prieš 5000 metų.
Tai buvo Šumerų dantiraštis.
Šumerai raštus išraižydavo molio plokštėse.
Dantiraštis buvo naudojamas tris šimtus metų.
Maždaug tokį laiką egzistavo ir Senovės Egipto hieroglifai.
Juos studijavo labai daug mokslininkų.
Hieroglifai yra ganėtinai sudėtingos rašymo sistemos atspindys.
Tačiau greičiausiai jie buvo sumanyti dėl gana paprastos priežasties.
Tais laikais Egipto karalystė buvo milžiniška ir joje gyveno daug gyventojų.
Kasdienis gyvenimas ir, svarbiausia, ekonomika, turėjo būti atidžiai kontroliuojami.
Reikėjo valdyti mokesčius ir apskaitos sistemą.
Tam egiptiečiai sukūrė nuosavą grafinę sistemą.
Tačiau alfabetinė sistema yra kilusi iš Šumerų laikų.
Kiekviena rašymo sistema daug atskleidžia apie ją naudojusius žmones.
Negana to, per rašymą atsiskleidžia kiekvienos šalies bruožai.
Deja, bet dailyraščio menas po truputį nyksta.
Moderniosios technologijos rankraščius verčia nykti.
Tad ne tik kalbėkite, bet ir rašykite!