Я хо-----и ---о---а-- н----к-ал.
Я х____ б_ / х_____ б н_ в______
Я х-т-в б- / х-т-л- б н- в-к-а-.
--------------------------------
Я хотів би / хотіла б на вокзал. 0 Y--k--t------- -----l- - n- ---za-.Y_ k_____ b_ / k______ b n_ v______Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b n- v-k-a-.-----------------------------------YA khotiv by / khotila b na vokzal.
Я -о-ів -и------іл--б -о аеропо-т-.
Я х____ б_ / х_____ б д_ а_________
Я х-т-в б- / х-т-л- б д- а-р-п-р-у-
-----------------------------------
Я хотів би / хотіла б до аеропорту. 0 Y- -h-ti-------khot-la-b d- ae----r-u.Y_ k_____ b_ / k______ b d_ a_________Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b d- a-r-p-r-u---------------------------------------YA khotiv by / khotila b do aeroportu.
Я---ті- би - -от----- - це-----іста.
Я х____ б_ / х_____ б в ц____ м_____
Я х-т-в б- / х-т-л- б в ц-н-р м-с-а-
------------------------------------
Я хотів би / хотіла б в центр міста. 0 YA k----- ------h--ila-- v-ts-ntr-mis--.Y_ k_____ b_ / k______ b v t_____ m_____Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b v t-e-t- m-s-a-----------------------------------------YA khotiv by / khotila b v tsentr mista.
Я --тів--и / ----ла - н-----и -в-ом--і--.
Я х____ б_ / х_____ б н______ а__________
Я х-т-в б- / х-т-л- б н-й-я-и а-т-м-б-л-.
-----------------------------------------
Я хотів би / хотіла б найняти автомобіль. 0 YA-k-o-iv-by / --ot--a ----y̆n--ty a----o-i-ʹ.Y_ k_____ b_ / k______ b n_______ a__________Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b n-y-n-a-y a-t-m-b-l-.----------------------------------------------YA khotiv by / khotila b nay̆nyaty avtomobilʹ.
Що -о-на о-л--у-и-- -і-т-?
Щ_ м____ о_______ в м_____
Щ- м-ж-а о-л-н-т- в м-с-і-
--------------------------
Що можна оглянути в місті? 0 S-ch----zhn- ohlyanut- --m-sti?S____ m_____ o________ v m_____S-c-o m-z-n- o-l-a-u-y v m-s-i--------------------------------Shcho mozhna ohlyanuty v misti?
Ід--- в-с--р----сто.
І____ в с____ м_____
І-і-ь в с-а-е м-с-о-
--------------------
Ідіть в старе місто. 0 Id--- ----ar--mis--.I____ v s____ m_____I-i-ʹ v s-a-e m-s-o---------------------Iditʹ v stare misto.
Віз-м----уча--ь---е-с---сії-д--мі-та.
В_______ у_____ в е________ д_ м_____
В-з-м-т- у-а-т- в е-с-у-с-ї д- м-с-а-
-------------------------------------
Візьміть участь в екскурсії до міста. 0 V-zʹ--tʹ---ha--ʹ v -k---r--ï ---mis-a.V_______ u______ v e________ d_ m_____V-z-m-t- u-h-s-ʹ v e-s-u-s-i- d- m-s-a----------------------------------------Vizʹmitʹ uchastʹ v ekskursiï do mista.
Ві--міт---ча--- в екс-----ї -о по--у.
В_______ у_____ в е________ д_ п_____
В-з-м-т- у-а-т- в е-с-у-с-ї д- п-р-у-
-------------------------------------
Візьміть участь в екскурсії до порту. 0 Vi-ʹmi-ʹ uch-stʹ---eks-ur--ï-d--p-r--.V_______ u______ v e________ d_ p_____V-z-m-t- u-h-s-ʹ v e-s-u-s-i- d- p-r-u----------------------------------------Vizʹmitʹ uchastʹ v ekskursiï do portu.
Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių.
Jos priklauso indoeuropiečių šeimai.
Egzistuoja apie 20 slavų kalbų.
Pati populiariausia yra rusų.
Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių.
Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių.
Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes.
Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų.
Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos.
Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei.
Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos.
Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų.
Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug.
Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei.
Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai.
Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas.
Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs.
Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas.
Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios.
Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų.
Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas.
Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti.
Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas.
Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis.
Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai.
Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose.
Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius.
Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai:
Wszystko będzie dobrze!