Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   uk У місті

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [двадцять п’ять]

25 [dvadtsyatʹ pʺyatʹ]

У місті

[U misti]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Я хо-----и ---о---а-- н----к-ал. Я х____ б_ / х_____ б н_ в______ Я х-т-в б- / х-т-л- б н- в-к-а-. -------------------------------- Я хотів би / хотіла б на вокзал. 0
Y--k--t------- -----l- - n- ---za-. Y_ k_____ b_ / k______ b n_ v______ Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b n- v-k-a-. ----------------------------------- YA khotiv by / khotila b na vokzal.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Я -о-ів -и------іл--б -о аеропо-т-. Я х____ б_ / х_____ б д_ а_________ Я х-т-в б- / х-т-л- б д- а-р-п-р-у- ----------------------------------- Я хотів би / хотіла б до аеропорту. 0
Y- -h-ti-------khot-la-b d- ae----r-u. Y_ k_____ b_ / k______ b d_ a_________ Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b d- a-r-p-r-u- -------------------------------------- YA khotiv by / khotila b do aeroportu.
(Aš) noriu į miesto centrą. Я---ті- би - -от----- - це-----іста. Я х____ б_ / х_____ б в ц____ м_____ Я х-т-в б- / х-т-л- б в ц-н-р м-с-а- ------------------------------------ Я хотів би / хотіла б в центр міста. 0
YA k----- ------h--ila-- v-ts-ntr-mis--. Y_ k_____ b_ / k______ b v t_____ m_____ Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b v t-e-t- m-s-a- ---------------------------------------- YA khotiv by / khotila b v tsentr mista.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Я--діс-ат-с- -- ---зал? Я_ д________ н_ в______ Я- д-с-а-и-я н- в-к-а-? ----------------------- Як дістатися на вокзал? 0
Yak --s--tysy---a-v---al? Y__ d_________ n_ v______ Y-k d-s-a-y-y- n- v-k-a-? ------------------------- Yak distatysya na vokzal?
Kaip man nuvykti į oro uostą? Я- -і----и-- д------п---у? Я_ д________ д_ а_________ Я- д-с-а-и-я д- а-р-п-р-у- -------------------------- Як дістатися до аеропорту? 0
Ya---is--tys-- -o a--o-----? Y__ d_________ d_ a_________ Y-k d-s-a-y-y- d- a-r-p-r-u- ---------------------------- Yak distatysya do aeroportu?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Я--д--т-т--я до--ен--- м-ста? Я_ д________ д_ ц_____ м_____ Я- д-с-а-и-я д- ц-н-р- м-с-а- ----------------------------- Як дістатися до центру міста? 0
Yak--i-t-tysy--do t-e--ru--is--? Y__ d_________ d_ t______ m_____ Y-k d-s-a-y-y- d- t-e-t-u m-s-a- -------------------------------- Yak distatysya do tsentru mista?
Man reikia taksi. М--і---трі--е та-с-. М___ п_______ т_____ М-н- п-т-і-н- т-к-і- -------------------- Мені потрібне таксі. 0
Me-i ---r---e-ta--i. M___ p_______ t_____ M-n- p-t-i-n- t-k-i- -------------------- Meni potribne taksi.
Man reikia miesto plano. Ме-і----р---а --па-мі---. М___ п_______ м___ м_____ М-н- п-т-і-н- м-п- м-с-а- ------------------------- Мені потрібна мапа міста. 0
M--i-p----b-a ma---mi---. M___ p_______ m___ m_____ M-n- p-t-i-n- m-p- m-s-a- ------------------------- Meni potribna mapa mista.
Man reikia viešbučio. М------------ -оте-ь. М___ п_______ г______ М-н- п-т-і-е- г-т-л-. --------------------- Мені потрібен готель. 0
Me-i p--riben ho-elʹ. M___ p_______ h______ M-n- p-t-i-e- h-t-l-. --------------------- Meni potriben hotelʹ.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Я --тів--и / ----ла - н-----и -в-ом--і--. Я х____ б_ / х_____ б н______ а__________ Я х-т-в б- / х-т-л- б н-й-я-и а-т-м-б-л-. ----------------------------------------- Я хотів би / хотіла б найняти автомобіль. 0
YA-k-o-iv-by / --ot--a ----y̆n--ty a----o-i-ʹ. Y_ k_____ b_ / k______ b n_______ a__________ Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b n-y-n-a-y a-t-m-b-l-. ---------------------------------------------- YA khotiv by / khotila b nay̆nyaty avtomobilʹ.
Štai mano kreditinė kortelė. Ось --я-к--ди--- к--тк-. О__ м__ к_______ к______ О-ь м-я к-е-и-н- к-р-к-. ------------------------ Ось моя кредитна картка. 0
O-- -------ed-tna -----a. O__ m___ k_______ k______ O-ʹ m-y- k-e-y-n- k-r-k-. ------------------------- Osʹ moya kredytna kartka.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Ось м----рава. О__ м__ п_____ О-ь м-ї п-а-а- -------------- Ось мої права. 0
Os- ---̈ p-ava. O__ m__ p_____ O-ʹ m-i- p-a-a- --------------- Osʹ moï prava.
Ką galima pamatyti mieste? Що -о-на о-л--у-и-- -і-т-? Щ_ м____ о_______ в м_____ Щ- м-ж-а о-л-н-т- в м-с-і- -------------------------- Що можна оглянути в місті? 0
S-ch----zhn- ohlyanut- --m-sti? S____ m_____ o________ v m_____ S-c-o m-z-n- o-l-a-u-y v m-s-i- ------------------------------- Shcho mozhna ohlyanuty v misti?
Nueikite į senamiestį. Ід--- в-с--р----сто. І____ в с____ м_____ І-і-ь в с-а-е м-с-о- -------------------- Ідіть в старе місто. 0
Id--- ----ar--mis--. I____ v s____ m_____ I-i-ʹ v s-a-e m-s-o- -------------------- Iditʹ v stare misto.
Padarykite ekskursiją po miestą. Віз-м----уча--ь---е-с---сії-д--мі-та. В_______ у_____ в е________ д_ м_____ В-з-м-т- у-а-т- в е-с-у-с-ї д- м-с-а- ------------------------------------- Візьміть участь в екскурсії до міста. 0
V-zʹ--tʹ---ha--ʹ v -k---r--ï ---mis-a. V_______ u______ v e________ d_ m_____ V-z-m-t- u-h-s-ʹ v e-s-u-s-i- d- m-s-a- --------------------------------------- Vizʹmitʹ uchastʹ v ekskursiï do mista.
Nueikite į uostą. І-іт---о по-т-. І____ д_ п_____ І-і-ь д- п-р-у- --------------- Ідіть до порту. 0
I---ʹ-d---ort-. I____ d_ p_____ I-i-ʹ d- p-r-u- --------------- Iditʹ do portu.
Padarykite ekskursiją po uostą. Ві--міт---ча--- в екс-----ї -о по--у. В_______ у_____ в е________ д_ п_____ В-з-м-т- у-а-т- в е-с-у-с-ї д- п-р-у- ------------------------------------- Візьміть участь в екскурсії до порту. 0
Vi-ʹmi-ʹ uch-stʹ---eks-ur--ï-d--p-r--. V_______ u______ v e________ d_ p_____ V-z-m-t- u-h-s-ʹ v e-s-u-s-i- d- p-r-u- --------------------------------------- Vizʹmitʹ uchastʹ v ekskursiï do portu.
Kokių įžymybių dar yra be to? Я---є щ--в-зна-н---іс--? Я__ є щ_ в_______ м_____ Я-і є щ- в-з-а-н- м-с-я- ------------------------ Які є ще визначні місця? 0
Y----y--sh--e--yzna-h-----stsya? Y___ y_ s____ v________ m_______ Y-k- y- s-c-e v-z-a-h-i m-s-s-a- -------------------------------- Yaki ye shche vyznachni mistsya?

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!