Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   uz In the city

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [yigirma besh]

In the city

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių uzbekų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Men---kzal-a b-r---chi---. Men vokzalga bormoqchiman. M-n v-k-a-g- b-r-o-c-i-a-. -------------------------- Men vokzalga bormoqchiman. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. M-n ae-o--r-ga bo--o----ma-. Men aeroportga bormoqchiman. M-n a-r-p-r-g- b-r-o-c-i-a-. ---------------------------- Men aeroportga bormoqchiman. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. M-- s--h---m-rk-z-g--b----qc--ma-. Men shahar markaziga bormoqchiman. M-n s-a-a- m-r-a-i-a b-r-o-c-i-a-. ---------------------------------- Men shahar markaziga bormoqchiman. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? T-m----- --an-i--s--a-qanda- otsa--b---d-? Temiryol stansiyasiga qanday otsam boladi? T-m-r-o- s-a-s-y-s-g- q-n-a- o-s-m b-l-d-? ------------------------------------------ Temiryol stansiyasiga qanday otsam boladi? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Aero----g- qand-y-----sh m-m-in? Aeroportga qanday borish mumkin? A-r-p-r-g- q-n-a- b-r-s- m-m-i-? -------------------------------- Aeroportga qanday borish mumkin? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Sh-har----k-zi-a-----ay --ris- -u-k--? Shahar markaziga qanday borish mumkin? S-a-a- m-r-a-i-a q-n-a- b-r-s- m-m-i-? -------------------------------------- Shahar markaziga qanday borish mumkin? 0
Man reikia taksi. Men-a-t-k------ak. Menga taksi kerak. M-n-a t-k-i k-r-k- ------------------ Menga taksi kerak. 0
Man reikia miesto plano. Me--a-s-aha--xar-t-si--er--. Menga shahar xaritasi kerak. M-n-a s-a-a- x-r-t-s- k-r-k- ---------------------------- Menga shahar xaritasi kerak. 0
Man reikia viešbučio. m-ng- -e-mon-on---erak menga mehmonxona kerak m-n-a m-h-o-x-n- k-r-k ---------------------- menga mehmonxona kerak 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Men-ma-h--- --a-ag-------chi-a-. Men mashina ijaraga olmoqchiman. M-n m-s-i-a i-a-a-a o-m-q-h-m-n- -------------------------------- Men mashina ijaraga olmoqchiman. 0
Štai mano kreditinė kortelė. M--a-m-n-n- k-e-it ka-t--. Mana mening kredit kartam. M-n- m-n-n- k-e-i- k-r-a-. -------------------------- Mana mening kredit kartam. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. M-n--m-n--- -a-d-v-hi-ik --v-hnomam. Mana mening haydovchilik guvohnomam. M-n- m-n-n- h-y-o-c-i-i- g-v-h-o-a-. ------------------------------------ Mana mening haydovchilik guvohnomam. 0
Ką galima pamatyti mieste? S--h--da n-man--k-ris--k--a-? Shaharda nimani korish kerak? S-a-a-d- n-m-n- k-r-s- k-r-k- ----------------------------- Shaharda nimani korish kerak? 0
Nueikite į senamiestį. Eski -----rg--b--i-g. Eski shaharga boring. E-k- s-a-a-g- b-r-n-. --------------------- Eski shaharga boring. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Shah-r-----yo--t -----g. Shaharga sayohat qiling. S-a-a-g- s-y-h-t q-l-n-. ------------------------ Shaharga sayohat qiling. 0
Nueikite į uostą. Por--a -o-ing. Portga boring. P-r-g- b-r-n-. -------------- Portga boring. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Po-tga-s--ohat q-l--g. Portga sayohat qiling. P-r-g- s-y-h-t q-l-n-. ---------------------- Portga sayohat qiling. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Y--a ---da---iq-atg- -az--o- j--l-r----? Yana qanday diqqatga sazovor joylar bor? Y-n- q-n-a- d-q-a-g- s-z-v-r j-y-a- b-r- ---------------------------------------- Yana qanday diqqatga sazovor joylar bor? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!