Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   uz Shaharda

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [yigirma besh]

Shaharda

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių uzbekų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. M-n vo-z-l-a -o---qch-man. M__ v_______ b____________ M-n v-k-a-g- b-r-o-c-i-a-. -------------------------- Men vokzalga bormoqchiman. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Men-a-r-p-r-ga bo--oqc--man. M__ a_________ b____________ M-n a-r-p-r-g- b-r-o-c-i-a-. ---------------------------- Men aeroportga bormoqchiman. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Men-sha-----a-k--ig- b---o---im-n. M__ s_____ m________ b____________ M-n s-a-a- m-r-a-i-a b-r-o-c-i-a-. ---------------------------------- Men shahar markaziga bormoqchiman. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Tem-ryol ---ns--as-g-----da------- -olad-? T_______ s___________ q_____ o____ b______ T-m-r-o- s-a-s-y-s-g- q-n-a- o-s-m b-l-d-? ------------------------------------------ Temiryol stansiyasiga qanday otsam boladi? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Aero-----a-q--day borish-mum---? A_________ q_____ b_____ m______ A-r-p-r-g- q-n-a- b-r-s- m-m-i-? -------------------------------- Aeroportga qanday borish mumkin? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? S-a-a--m-r-azi---q---a- ---i-- ---k-n? S_____ m________ q_____ b_____ m______ S-a-a- m-r-a-i-a q-n-a- b-r-s- m-m-i-? -------------------------------------- Shahar markaziga qanday borish mumkin? 0
Man reikia taksi. M--ga--aksi ---a-. M____ t____ k_____ M-n-a t-k-i k-r-k- ------------------ Menga taksi kerak. 0
Man reikia miesto plano. Men----h------a--t-s--kera-. M____ s_____ x_______ k_____ M-n-a s-a-a- x-r-t-s- k-r-k- ---------------------------- Menga shahar xaritasi kerak. 0
Man reikia viešbučio. me-g- --hm-n--na----ak m____ m_________ k____ m-n-a m-h-o-x-n- k-r-k ---------------------- menga mehmonxona kerak 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Men----hin---jara-a o-mo-c-i-an. M__ m______ i______ o___________ M-n m-s-i-a i-a-a-a o-m-q-h-m-n- -------------------------------- Men mashina ijaraga olmoqchiman. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Man--m-ning-kre--t --rta-. M___ m_____ k_____ k______ M-n- m-n-n- k-e-i- k-r-a-. -------------------------- Mana mening kredit kartam. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. M--- me--n--ha--ovc-i-i--g---h-omam. M___ m_____ h___________ g__________ M-n- m-n-n- h-y-o-c-i-i- g-v-h-o-a-. ------------------------------------ Mana mening haydovchilik guvohnomam. 0
Ką galima pamatyti mieste? S-----da-nim-n--kori-h ker-k? S_______ n_____ k_____ k_____ S-a-a-d- n-m-n- k-r-s- k-r-k- ----------------------------- Shaharda nimani korish kerak? 0
Nueikite į senamiestį. Eski --a---ga--or---. E___ s_______ b______ E-k- s-a-a-g- b-r-n-. --------------------- Eski shaharga boring. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. S--h-rg----------qi--n-. S_______ s______ q______ S-a-a-g- s-y-h-t q-l-n-. ------------------------ Shaharga sayohat qiling. 0
Nueikite į uostą. Por--a--orin-. P_____ b______ P-r-g- b-r-n-. -------------- Portga boring. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Por-ga----oh-t--ili-g. P_____ s______ q______ P-r-g- s-y-h-t q-l-n-. ---------------------- Portga sayohat qiling. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Y-n----n--y diqqa----sa-ov-r -o-la- --r? Y___ q_____ d_______ s______ j_____ b___ Y-n- q-n-a- d-q-a-g- s-z-v-r j-y-a- b-r- ---------------------------------------- Yana qanday diqqatga sazovor joylar bor? 0

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!