И---е-п-рци------й---за.
И д__ п_____ с м________
И д-е п-р-и- с м-й-н-з-.
------------------------
И две порции с майонеза. 0 I d-- ---t--i s-may----a.I d__ p______ s m________I d-e p-r-s-i s m-y-n-z-.-------------------------I dve portsii s mayoneza.
И-т-- п-рц-- -еч-н- н-д-ничк--с -орчи-а.
И т__ п_____ п_____ н________ с г_______
И т-и п-р-и- п-ч-н- н-д-н-ч-и с г-р-и-а-
----------------------------------------
И три порции печени наденички с горчица. 0 I -r---o--sii p--h----na-en--hk- - -o-c--t--.I t__ p______ p______ n_________ s g_________I t-i p-r-s-i p-c-e-i n-d-n-c-k- s g-r-h-t-a----------------------------------------------I tri portsii pecheni nadenichki s gorchitsa.
И В-е-ли-об-ч-те-ч-сън?
И В__ л_ о______ ч_____
И В-е л- о-и-а-е ч-с-н-
-----------------------
И Вие ли обичате чесън? 0 I-V-- ----b---ate ch-s-n?I V__ l_ o_______ c______I V-e l- o-i-h-t- c-e-y-?-------------------------I Vie li obichate chesyn?
И--и- -и-о-и---е ----?
И В__ л_ о______ л____
И В-е л- о-и-а-е л-щ-?
----------------------
И Вие ли обичате леща? 0 I Vie-l--o-ic-ate le--c--?I V__ l_ o_______ l_______I V-e l- o-i-h-t- l-s-c-a---------------------------I Vie li obichate leshcha?
И т- ли о--ч-ш----ков-?
И т_ л_ о_____ м_______
И т- л- о-и-а- м-р-о-и-
-----------------------
И ти ли обичаш моркови? 0 I ti-li-o-i-h-sh--ork--i?I t_ l_ o_______ m_______I t- l- o-i-h-s- m-r-o-i--------------------------I ti li obichash morkovi?
И-т--л- оби------ок-л-?
И т_ л_ о_____ б_______
И т- л- о-и-а- б-о-о-и-
-----------------------
И ти ли обичаш броколи? 0 I ti--i-ob-cha-h----k-l-?I t_ l_ o_______ b_______I t- l- o-i-h-s- b-o-o-i--------------------------I ti li obichash brokoli?
И ти -- -би--ш--и---?
И т_ л_ о_____ п_____
И т- л- о-и-а- п-п-р-
---------------------
И ти ли обичаш пипер? 0 I -- li---i-ha-h -ip--?I t_ l_ o_______ p_____I t- l- o-i-h-s- p-p-r------------------------I ti li obichash piper?
Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės.
Jomis kalbant svarbus tono aukštis.
Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę.
Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu.
Daugelis Azijos kalbų yra toninės.
Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos.
Daugeliu toninių kalbama Afrikoje.
Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės.
Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų.
Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms.
Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja.
Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai.
Todėl skiemuo
ma
gali turėti keturias reikšmes.
Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“.
Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą.
Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai.
Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus.
Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai.
Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą.
Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais.
Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą.
Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą.
Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti.
Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda.
Tonacija taip pat svarbi muzikoje.
Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba.
Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos.
Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!