मे-े -ा- स-य है
मे_ पा_ स__ है
म-र- प-स स-य ह-
---------------
मेरे पास समय है 0 mer- ---s-s---y-h-im___ p___ s____ h__m-r- p-a- s-m-y h-i-------------------mere paas samay hai
ठ-क-है बा----प-के-ल-ए-है
ठी_ है बा_ आ_ के लि_ है
ठ-क ह- ब-क- आ- क- ल-ए ह-
------------------------
ठीक है बाकी आप के लिए है 0 th--- -ai b--k------ ke-l-----it____ h__ b_____ a__ k_ l__ h__t-e-k h-i b-a-e- a-p k- l-e h-i-------------------------------theek hai baakee aap ke lie hai
Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti
viena
užsienio kalba.
Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų.
Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti.
Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai.
Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių.
Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu.
Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai.
Egzistuoja visokios mokslinės teorijos.
Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios.
Tas skirtumas pastebimas Broko srityje.
Šioje srityje gimsta kalba.
Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip.
Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau.
Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją.
Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija.
Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų.
Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti.
Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti.
Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti.
Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės.
Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis.
Panašias kalbas visada lengviau išmokti.
Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų.
Daugelis klausimų vis dar neatsakyti.
Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus.
Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto.
Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos.
O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?