Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   sk Šport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [štyridsaťdeväť]

Šport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Špor---e-? Š_________ Š-o-t-j-š- ---------- Športuješ? 0
Taip, aš privalau judėti. Á--- m-s-- s- h---ť. Á___ m____ s_ h_____ Á-o- m-s-m s- h-b-ť- -------------------- Áno, musím sa hýbať. 0
(Aš) lankau sporto klubą. C--d-m -o--p---o-é-o---ub-. C_____ d_ š_________ k_____ C-o-í- d- š-o-t-v-h- k-u-u- --------------------------- Chodím do športového klubu. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Hrá---f-tba-. H____ f______ H-á-e f-t-a-. ------------- Hráme futbal. 0
Kartais (mes) plaukome. N-eked--pláv---. N______ p_______ N-e-e-y p-á-a-e- ---------------- Niekedy plávame. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Alebo s--bicy-lujem-. A____ s_ b___________ A-e-o s- b-c-k-u-e-e- --------------------- Alebo sa bicyklujeme. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. V naš------t--m-m- --tb--ový š-----n. V n____ m____ m___ f________ š_______ V n-š-m m-s-e m-m- f-t-a-o-ý š-a-i-n- ------------------------------------- V našom meste máme futbalový štadión. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Má-e-tu -j-p-a-á-e--so-sauno-. M___ t_ a_ p_______ s_ s______ M-m- t- a- p-a-á-e- s- s-u-o-. ------------------------------ Máme tu aj plaváreň so saunou. 0
Ir yra golfo aikštė. M-m- -- --lf-----hr----. M___ a_ g______ i_______ M-m- a- g-l-o-é i-r-s-o- ------------------------ Máme aj golfové ihrisko. 0
Ką rodo per televizorių? Čo-dáva-ú - t---ví-i-? Č_ d_____ v t_________ Č- d-v-j- v t-l-v-z-i- ---------------------- Čo dávajú v televízii? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Pr-v- --vajú f-t--l. P____ d_____ f______ P-á-e d-v-j- f-t-a-. -------------------- Práve dávajú futbal. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. N---cké -už-t-- hrá-pr-----n-l--k--u. N______ m______ h__ p____ a__________ N-m-c-é m-ž-t-o h-á p-o-i a-g-i-k-m-. ------------------------------------- Nemecké mužstvo hrá proti anglickému. 0
Kas laimi? Kt- -yhráva? K__ v_______ K-o v-h-á-a- ------------ Kto vyhráva? 0
Neturiu supratimo / nežinau. Ne-u-í-. N_______ N-t-š-m- -------- Netuším. 0
Šiuo metu lygiosios. V---m-o-------- --------------ne. V t____ m______ j_ t_ n__________ V t-m-o m-m-n-e j- t- n-r-z-o-n-. --------------------------------- V tomto momente je to nerozhodne. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Ro--od-a je---Bel---k-. R_______ j_ z B________ R-z-o-c- j- z B-l-i-k-. ----------------------- Rozhodca je z Belgicka. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. T--az sa k-----e--n--tk-. T____ s_ k___ j__________ T-r-z s- k-p- j-d-n-s-k-. ------------------------- Teraz sa kope jedenástka. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Gól--Jedna----a! G___ J____ n____ G-l- J-d-a n-l-! ---------------- Gól! Jedna nula! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...