С-ъ- л--е-п-ъ----ъ-?
С___ л_ е п_________
С-ъ- л- е п-ъ-т-н-т-
--------------------
Скъп ли е пръстенът? 0 S--- li ye ---st--yt?S___ l_ y_ p_________S-y- l- y- p-y-t-n-t----------------------Skyp li ye prystenyt?
Но--з -ма ---о----дес--.
Н_ а_ и__ с___ п________
Н- а- и-а с-м- п-т-е-е-.
------------------------
Но аз има само петдесет. 0 N--az-ima--a-o-petdese-.N_ a_ i__ s___ p________N- a- i-a s-m- p-t-e-e-.------------------------No az ima samo petdeset.
Не,-ч-к-- --а--на с-дми-а-а.
Н__ ч__ в к___ н_ с_________
Н-, ч-к в к-а- н- с-д-и-а-а-
----------------------------
Не, чак в края на седмицата. 0 N-, ---k --kr----na-s--------a.N__ c___ v k____ n_ s__________N-, c-a- v k-a-a n- s-d-i-s-t-.-------------------------------Ne, chak v kraya na sedmitsata.
Н- -ще - -еде-я--е-се-вър-а.
Н_ о__ в н_____ щ_ с_ в_____
Н- о-е в н-д-л- щ- с- в-р-а-
----------------------------
Но още в неделя ще се върна. 0 No -s-c-e - ned-lya-s-c-- -e-v--na.N_ o_____ v n______ s____ s_ v_____N- o-h-h- v n-d-l-a s-c-e s- v-r-a------------------------------------No oshche v nedelya shche se vyrna.
Д-щ-р--ти г-л-м---и -----е?
Д_____ т_ г_____ л_ е в____
Д-щ-р- т- г-л-м- л- е в-ч-?
---------------------------
Дъщеря ти голяма ли е вече? 0 Dys--her-a-t- -----m- -i ye-vech-?D_________ t_ g______ l_ y_ v_____D-s-c-e-y- t- g-l-a-a l- y- v-c-e-----------------------------------Dyshcherya ti golyama li ye veche?
Н------е--два--а --д------ет.
Н__ т_ е е___ н_ с___________
Н-, т- е е-в- н- с-д-м-а-с-т-
-----------------------------
Не, тя е едва на седемнайсет. 0 Ne,-t----e --dva n--s----n----t.N__ t__ y_ y____ n_ s___________N-, t-a y- y-d-a n- s-d-m-a-s-t---------------------------------Ne, tya ye yedva na sedemnayset.
Но -еч----а-пр-ят--.
Н_ в___ и__ п_______
Н- в-ч- и-а п-и-т-л-
--------------------
Но вече има приятел. 0 No-v-ch--i-a p--y-t-l.N_ v____ i__ p________N- v-c-e i-a p-i-a-e-.----------------------No veche ima priyatel.
Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų.
Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta.
Knygose saugoma labai daug žinių.
Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug .
Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi.
Kiekviena era turėjo savo knygas.
Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu.
Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas.
Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti.
Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys.
Vėliau analizuojamas jų turinys.
Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba.
Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį.
Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą.
Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų.
Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos.
Iš viso 500 milijardų žodžių.
Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar.
Kalboje atsispindi idėjos ir mados.
Pavyzdžiui, žodis
vyrai
per laiką prarado dalį reikšmės.
Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau.
Tačiau žodžio
moterys
dažnumas padidėjo.
Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti.
Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo
ledai.
Vėliau populiaresniais tapo
pica
ir
makaronai.
Pastaraisiais metais
sušiai
tapo dominuojančiu žodžiu.
Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams…
Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!