Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   es Negación 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sesenta y cinco]

Negación 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? ¿Es-c-r- e- -n-l-o? ¿__ c___ e_ a______ ¿-s c-r- e- a-i-l-? ------------------- ¿Es caro el anillo?
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. No,------c-e----ci-n eu-o-. N__ s___ c_____ c___ e_____ N-, s-l- c-e-t- c-e- e-r-s- --------------------------- No, sólo cuesta cien euros.
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Per- y- s--o t-n-o cin------. P___ y_ s___ t____ c_________ P-r- y- s-l- t-n-o c-n-u-n-a- ----------------------------- Pero yo sólo tengo cincuenta.
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? ¿Has--e---na----a? ¿___ t________ y__ ¿-a- t-r-i-a-o y-? ------------------ ¿Has terminado ya?
Ne, dar ne. No,-aún---. N__ a__ n__ N-, a-n n-. ----------- No, aún no.
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Pe---t-rm-n- e-s-g-i-a. P___ t______ e_________ P-r- t-r-i-o e-s-g-i-a- ----------------------- Pero termino enseguida.
Ar dar norėtum sriubos? ¿Qu-er-s ------p-? ¿_______ m__ s____ ¿-u-e-e- m-s s-p-? ------------------ ¿Quieres más sopa?
Ne, (aš) jau nebenoriu. No- n- -uier- más. N__ n_ q_____ m___ N-, n- q-i-r- m-s- ------------------ No, no quiero más.
Bet dar porciją ledų. Pe-- un-----do-sí. P___ u_ h_____ s__ P-r- u- h-l-d- s-. ------------------ Pero un helado sí.
Ar jau seniai čia gyveni? ¿-ace----ho-----p---ue -i-es -q--? ¿____ m____ t_____ q__ v____ a____ ¿-a-e m-c-o t-e-p- q-e v-v-s a-u-? ---------------------------------- ¿Hace mucho tiempo que vives aquí?
Ne, tik mėnuo. N-,---lo--n -es. N__ s___ u_ m___ N-, s-l- u- m-s- ---------------- No, sólo un mes.
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. P-ro-y--cono--o --mu--- -e-te. P___ y_ c______ a m____ g_____ P-r- y- c-n-z-o a m-c-a g-n-e- ------------------------------ Pero ya conozco a mucha gente.
Ar rytoj važiuosi namo? ¿Te va- a----a--añ---? ¿__ v__ a c___ m______ ¿-e v-s a c-s- m-ñ-n-? ---------------------- ¿Te vas a casa mañana?
Ne, tik savaitgalį. No--m---o- el -i--d- -e-ana. N__ m_ v__ e_ f__ d_ s______ N-, m- v-y e- f-n d- s-m-n-. ---------------------------- No, me voy el fin de semana.
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Pe-- e- domi-g- ---vue-vo. P___ e_ d______ y_ v______ P-r- e- d-m-n-o y- v-e-v-. -------------------------- Pero el domingo ya vuelvo.
Ar tavo duktė jau suaugusi? ¿Tu--ija ya ----ayo--d- -d--? ¿__ h___ y_ e_ m____ d_ e____ ¿-u h-j- y- e- m-y-r d- e-a-? ----------------------------- ¿Tu hija ya es mayor de edad?
Ne, jai dar tik septyniolika. No,-s--- tie-e--iec----t- añ--. N__ s___ t____ d_________ a____ N-, s-l- t-e-e d-e-i-i-t- a-o-. ------------------------------- No, sólo tiene diecisiete años.
Bet ji jau turi draugą. Pe---y--t--ne -ovio. P___ y_ t____ n_____ P-r- y- t-e-e n-v-o- -------------------- Pero ya tiene novio.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + ispanų (1-100) MP3 ispanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!