Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   lv Noliegums 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sešdesmit pieci]

Noliegums 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? V-i gr---e-s -r -ā-gs? V__ g_______ i_ d_____ V-i g-e-z-n- i- d-r-s- ---------------------- Vai gredzens ir dārgs? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Nē, tas-m--sā----------ts -i--. N__ t__ m____ t____ s____ e____ N-, t-s m-k-ā t-k-i s-m-s e-r-. ------------------------------- Nē, tas maksā tikai simts eiro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Be- --- i---ikai-p-e----mit. B__ m__ i_ t____ p__________ B-t m-n i- t-k-i p-e-d-s-i-. ---------------------------- Bet man ir tikai piecdesmit. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Va- tu --- -si-gat-va? V__ t_ j__ e__ g______ V-i t- j-u e-i g-t-v-? ---------------------- Vai tu jau esi gatava? 0
Ne, dar ne. N-,-vē- n-. N__ v__ n__ N-, v-l n-. ----------- Nē, vēl nē. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. B-- e- -ūl-t būš- g-t--a. B__ e_ t____ b___ g______ B-t e- t-l-t b-š- g-t-v-. ------------------------- Bet es tūlīt būšu gatava. 0
Ar dar norėtum sriubos? Va-----v-l-v-li-----pu? V__ t_ v__ v_____ z____ V-i t- v-l v-l-e- z-p-? ----------------------- Vai tu vēl vēlies zupu? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nē, vair-k-ne-r-b-. N__ v_____ n_______ N-, v-i-ā- n-g-i-u- ------------------- Nē, vairāk negribu. 0
Bet dar porciją ledų. B-- v---sa-dē---u. B__ v__ s_________ B-t v-l s-l-ē-u-u- ------------------ Bet vēl saldējumu. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Va- t- jau-sen -e -z-vo? V__ t_ j__ s__ t_ d_____ V-i t- j-u s-n t- d-ī-o- ------------------------ Vai tu jau sen te dzīvo? 0
Ne, tik mėnuo. Nē- -ikai -ē-esi. N__ t____ m______ N-, t-k-i m-n-s-. ----------------- Nē, tikai mēnesi. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Bet-e--paz--tu --u--au--u---i-vēk-s. B__ e_ p______ j__ d______ c________ B-t e- p-z-s-u j-u d-u-z-s c-l-ē-u-. ------------------------------------ Bet es pazīstu jau daudzus cilvēkus. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Va- t- --------c -ājās? V__ t_ r__ b____ m_____ V-i t- r-t b-a-c m-j-s- ----------------------- Vai tu rīt brauc mājās? 0
Ne, tik savaitgalį. Nē, --ka------------gal-. N__ t____ n______ n______ N-, t-k-i n-d-ļ-s n-g-l-. ------------------------- Nē, tikai nedēļas nogalē. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. B-t--- -tg-iez-šo- ja- -vētdie-. B__ e_ a__________ j__ s________ B-t e- a-g-i-z-š-s j-u s-ē-d-e-. -------------------------------- Bet es atgriezīšos jau svētdien. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Vai t--a-m-ita--r-j-u pi--ugus-? V__ t___ m____ i_ j__ p_________ V-i t-v- m-i-a i- j-u p-e-u-u-i- -------------------------------- Vai tava meita ir jau pieaugusi? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Nē---iņa--ir -i-----e---dsmi-. N__ v____ i_ t____ s__________ N-, v-ņ-i i- t-k-i s-š-a-s-i-. ------------------------------ Nē, viņai ir tikai sešpadsmit. 0
Bet ji jau turi draugą. Be- v-ņai ---ja- -ra-g-. B__ v____ i_ j__ d______ B-t v-ņ-i i- j-u d-a-g-. ------------------------ Bet viņai ir jau draugs. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + latvių (1-100) MP3 latvių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!