Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   nn Nekting 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sekstifem]

Nekting 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? E--de- ---g-- d--? E_ d__ r_____ d___ E- d-n r-n-e- d-r- ------------------ Er den ringen dyr? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne---han---s-ar be--- ----r-----o. N___ h__ k_____ b____ h_____ e____ N-i- h-n k-s-a- b-r-e h-n-r- e-r-. ---------------------------------- Nei, han kostar berre hundre euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M-- -----r-be-re ---ti. M__ e_ h__ b____ f_____ M-n e- h-r b-r-e f-m-i- ----------------------- Men eg har berre femti. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? E- -u------g? E_ d_ f______ E- d- f-r-i-? ------------- Er du ferdig? 0
Ne, dar ne. Nei- --kj--e--o. N___ i____ e____ N-i- i-k-e e-n-. ---------------- Nei, ikkje enno. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M-n e- -- sn--- --r-i-. M__ e_ e_ s____ f______ M-n e- e- s-a-t f-r-i-. ----------------------- Men eg er snart ferdig. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vil d--ha--e---sup--? V__ d_ h_ m___ s_____ V-l d- h- m-i- s-p-e- --------------------- Vil du ha meir suppe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nei--ak-,----vil --k-e h- mei-. N__ t____ e_ v__ i____ h_ m____ N-i t-k-, e- v-l i-k-e h- m-i-. ------------------------------- Nei takk, eg vil ikkje ha meir. 0
Bet dar porciją ledų. Men-eg vil--- -eir-is. M__ e_ v__ h_ m___ i__ M-n e- v-l h- m-i- i-. ---------------------- Men eg vil ha meir is. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Har du----- --r-l--g-? H__ d_ b___ h__ l_____ H-r d- b-d- h-r l-n-e- ---------------------- Har du budd her lenge? 0
Ne, tik mėnuo. N--, b--r--ei- må-a-. N___ b____ e__ m_____ N-i- b-r-e e-n m-n-d- --------------------- Nei, berre ein månad. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M-- -- kj-n----m---- -olk--l-. M__ e_ k______ m____ f___ a___ M-n e- k-e-n-r m-n-e f-l- a-t- ------------------------------ Men eg kjenner mange folk alt. 0
Ar rytoj važiuosi namo? K--r-- -u h--m --m--gon? K_____ d_ h___ i m______ K-y-e- d- h-i- i m-r-o-? ------------------------ Køyrer du heim i morgon? 0
Ne, tik savaitgalį. N-i,--k------r - h----. N___ i____ f__ i h_____ N-i- i-k-e f-r i h-l-a- ----------------------- Nei, ikkje før i helga. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Men e- k----ti--ake--lt på sun-a--n. M__ e_ k___ t______ a__ p_ s________ M-n e- k-e- t-l-a-e a-t p- s-n-a-e-. ------------------------------------ Men eg kjem tilbake alt på sundagen. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Er do-t--a d- va-s-n? E_ d______ d_ v______ E- d-t-e-a d- v-k-e-? --------------------- Er dottera di vaksen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne-- -o-er-b-rr- ------. N___ h_ e_ b____ s______ N-i- h- e- b-r-e s-t-e-. ------------------------ Nei, ho er berre sytten. 0
Bet ji jau turi draugą. M-- h- -a- a--ere---e-n--jæ-ast. M__ h_ h__ a_______ e__ k_______ M-n h- h-r a-l-r-i- e-n k-æ-a-t- -------------------------------- Men ho har allereie ein kjærast. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!