Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   no Nektelse 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sekstifem]

Nektelse 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? E- den ----en dy-? E_ d__ r_____ d___ E- d-n r-n-e- d-r- ------------------ Er den ringen dyr? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N--, den -ost-r ---e hu------uro. N___ d__ k_____ b___ h_____ e____ N-i- d-n k-s-e- b-r- h-n-r- e-r-. --------------------------------- Nei, den koster bare hundre euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M-n --g--a--b-r- fe---. M__ j__ h__ b___ f_____ M-n j-g h-r b-r- f-m-i- ----------------------- Men jeg har bare femti. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Er du --r-i--a-t? E_ d_ f_____ a___ E- d- f-r-i- a-t- ----------------- Er du ferdig alt? 0
Ne, dar ne. N------k- ---a. N___ i___ e____ N-i- i-k- e-d-. --------------- Nei, ikke enda. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M-n--e- er --art---rdig. M__ j__ e_ s____ f______ M-n j-g e- s-a-t f-r-i-. ------------------------ Men jeg er snart ferdig. 0
Ar dar norėtum sriubos? V----u-ha mer-sup-e? V__ d_ h_ m__ s_____ V-l d- h- m-r s-p-e- -------------------- Vil du ha mer suppe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ne- t-kk, --g --l ikk- -----r. N__ t____ j__ v__ i___ h_ m___ N-i t-k-, j-g v-l i-k- h- m-r- ------------------------------ Nei takk, jeg vil ikke ha mer. 0
Bet dar porciją ledų. M-n j-- --l-ha mer--s. M__ j__ v__ h_ m__ i__ M-n j-g v-l h- m-r i-. ---------------------- Men jeg vil ha mer is. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Har -- -o-- -e- -e-ge? H__ d_ b___ h__ l_____ H-r d- b-d- h-r l-n-e- ---------------------- Har du bodd her lenge? 0
Ne, tik mėnuo. N-i---ar--e- må-ed. N___ b___ e_ m_____ N-i- b-r- e- m-n-d- ------------------- Nei, bare en måned. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Men---g k--nn-- --ng- --l--a-l---de. M__ j__ k______ m____ f___ a________ M-n j-g k-e-n-r m-n-e f-l- a-l-r-d-. ------------------------------------ Men jeg kjenner mange folk allerede. 0
Ar rytoj važiuosi namo? K--rer-d-------i--o--e-? K_____ d_ h___ i m______ K-ø-e- d- h-e- i m-r-e-? ------------------------ Kjører du hjem i morgen? 0
Ne, tik savaitgalį. N--,-i--- ------he---. N___ i___ f__ i h_____ N-i- i-k- f-r i h-l-a- ---------------------- Nei, ikke før i helga. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. M------ -o-mer -ilbake -ll----- -å -ø---g--. M__ j__ k_____ t______ a_______ p_ s________ M-n j-g k-m-e- t-l-a-e a-l-r-d- p- s-n-a-e-. -------------------------------------------- Men jeg kommer tilbake allerede på søndagen. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Er ------a -- a--e---e-voks-n? E_ d______ d_ a_______ v______ E- d-t-e-a d- a-l-r-d- v-k-e-? ------------------------------ Er dattera di allerede voksen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne---h-n-e- b--e syt--n. N___ h__ e_ b___ s______ N-i- h-n e- b-r- s-t-e-. ------------------------ Nei, hun er bare sytten. 0
Bet ji jau turi draugą. Me----- -ar---l-r--- e---j-r-st-. M__ h__ h__ a_______ e_ k________ M-n h-n h-r a-l-r-d- e- k-æ-e-t-. --------------------------------- Men hun har allerede en kjæreste. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!