Н- у -ен- ---- т-лько-пя-ьде-ят.
Н_ у м___ е___ т_____ п_________
Н- у м-н- е-т- т-л-к- п-т-д-с-т-
--------------------------------
Но у меня есть только пятьдесят. 0 N- --meny- ---t- t--ʹk--p--tʹd--y-t.N_ u m____ y____ t_____ p___________N- u m-n-a y-s-ʹ t-l-k- p-a-ʹ-e-y-t-------------------------------------No u menya yestʹ tolʹko pyatʹdesyat.
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi.
Н- - ---у --ор- гот-в---го--ва.
Н_ я б___ с____ г____ / г______
Н- я б-д- с-о-о г-т-в / г-т-в-.
-------------------------------
Но я буду скоро готов / готова. 0 No----b--- ---ro--o-ov-/-----va.N_ y_ b___ s____ g____ / g______N- y- b-d- s-o-o g-t-v / g-t-v-.--------------------------------No ya budu skoro gotov / gotova.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi.
Не-, - --л-ш---е -оч-.
Н___ я б_____ н_ х____
Н-т- я б-л-ш- н- х-ч-.
----------------------
Нет, я больше не хочу. 0 Ne----a-bo-ʹs-e -e-k-och-.N___ y_ b______ n_ k______N-t- y- b-l-s-e n- k-o-h-.--------------------------Net, ya bolʹshe ne khochu.
Но-- уже -наю -н-ги-----ей.
Н_ я у__ з___ м_____ л_____
Н- я у-е з-а- м-о-и- л-д-й-
---------------------------
Но я уже знаю многих людей. 0 N- ya-u-h---n--u mn-g-k----udey.N_ y_ u___ z____ m______ l______N- y- u-h- z-a-u m-o-i-h l-u-e-.--------------------------------No ya uzhe znayu mnogikh lyudey.
Н- - в----с----- - -о--ре-е---.
Н_ я в______ у__ в в___________
Н- я в-р-у-ь у-е в в-с-р-с-н-е-
-------------------------------
Но я вернусь уже в воскресенье. 0 No--a---rn----uzhe-- -os---s-nʹ-e.N_ y_ v______ u___ v v____________N- y- v-r-u-ʹ u-h- v v-s-r-s-n-y-.----------------------------------No ya vernusʹ uzhe v voskresenʹye.
Н--у не- у---ес---д-у-.
Н_ у н__ у__ е___ д____
Н- у н-ё у-е е-т- д-у-.
-----------------------
Но у неё уже есть друг. 0 No---ney---z-e y---- dr--.N_ u n___ u___ y____ d____N- u n-y- u-h- y-s-ʹ d-u-.--------------------------No u neyë uzhe yestʹ drug.
Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų.
Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta.
Knygose saugoma labai daug žinių.
Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug .
Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi.
Kiekviena era turėjo savo knygas.
Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu.
Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas.
Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti.
Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys.
Vėliau analizuojamas jų turinys.
Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba.
Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį.
Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą.
Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų.
Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos.
Iš viso 500 milijardų žodžių.
Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar.
Kalboje atsispindi idėjos ir mados.
Pavyzdžiui, žodis
vyrai
per laiką prarado dalį reikšmės.
Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau.
Tačiau žodžio
moterys
dažnumas padidėjo.
Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti.
Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo
ledai.
Vėliau populiaresniais tapo
pica
ir
makaronai.
Pastaraisiais metais
sušiai
tapo dominuojančiu žodžiu.
Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams…
Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!