Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sq Mohore 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [gjashtёdhjetёepesё]

Mohore 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? A--s-tё-- -h-r--jt- -naza? A ё____ e s________ u_____ A ё-h-ё e s-t-e-j-ё u-a-a- -------------------------- A ёshtё e shtrenjtё unaza? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Jo- kus--on-vetёm-n----n----ro. J__ k______ v____ n______ e____ J-, k-s-t-n v-t-m n-ё-i-d e-r-. ------------------------------- Jo, kushton vetёm njёqind euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. P---u-- ka- vetё--p--ёdhj---. P__ u__ k__ v____ p__________ P-r u-ё k-m v-t-m p-s-d-j-t-. ----------------------------- Por unё kam vetёm pesёdhjetё. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? A--e--a-i? A j_ g____ A j- g-t-? ---------- A je gati? 0
Ne, dar ne. J-- --om---o. J__ a____ j__ J-, a-o-a j-. ------------- Jo, akoma jo. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. P-r--- tё --m -a-i--a-i-sh--jt. P__ d_ t_ j__ g___ t___ s______ P-r d- t- j-m g-t- t-n- s-p-j-. ------------------------------- Por do tё jem gati tani shpejt. 0
Ar dar norėtum sriubos? A ----ё--ё-i ----? A d_ p______ s____ A d- p-r-ё-i s-p-? ------------------ A do pёrsёri supё? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. J-----k du- m-. J__ n__ d__ m__ J-, n-k d-a m-. --------------- Jo, nuk dua mё. 0
Bet dar porciją ledų. Por -j- -k-llor-. P__ n__ a________ P-r n-ё a-u-l-r-. ----------------- Por njё akullore. 0
Ar jau seniai čia gyveni? A ke-- --u----- -a---i -ёtu? A k___ s____ q_ b_____ k____ A k-n- s-u-ё q- b-n-n- k-t-? ---------------------------- A keni shumё qё banoni kёtu? 0
Ne, tik mėnuo. J-,--e-ё---jё --aj. J__ v____ n__ m____ J-, v-t-m n-ё m-a-. ------------------- Jo, vetёm njё muaj. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Po--nj-h--h--ё njer---ta--m-. P__ n___ s____ n_____ t______ P-r n-o- s-u-ё n-e-ё- t-s-m-. ----------------------------- Por njoh shumё njerёz tashmё. 0
Ar rytoj važiuosi namo? A--- t- -is-s- p---nё---t-pi -es-r? A d_ t_ n_____ p__ n_ s_____ n_____ A d- t- n-s-s- p-r n- s-t-p- n-s-r- ----------------------------------- A do tё nisesh pёr nё shtёpi nesёr? 0
Ne, tik savaitgalį. J-, ---f--d--vё. J__ n_ f________ J-, n- f-n-j-v-. ---------------- Jo, nё fundjavё. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. P-r--- t--k-h--em tё-d-e--n. P__ d_ t_ k______ t_ d______ P-r d- t- k-h-h-m t- d-e-ё-. ---------------------------- Por do tё kthehem tё dielёn. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? A--- ёsh-ё---i-u- --jz-? A t_ ё____ r_____ v_____ A t- ё-h-ё r-i-u- v-j-a- ------------------------ A tё ёshtё rritur vajza? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. J-----h---vetёm--h--tё--ё-h---ё v-eç. J__ ё____ v____ s______________ v____ J-, ё-h-ё v-t-m s-t-t-m-ё-h-e-ё v-e-. ------------------------------------- Jo, ёshtё vetёm shtatёmbёdhjetё vjeç. 0
Bet ji jau turi draugą. Por -a tas-mё--jё-sh-k. P__ k_ t_____ n__ s____ P-r k- t-s-m- n-ё s-o-. ----------------------- Por ka tashmё njё shok. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + albanų (1-100) MP3 albanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!