Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sv Negation 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sextiofem]

Negation 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Är -----n d--? Ä_ r_____ d___ Ä- r-n-e- d-r- -------------- Är ringen dyr? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Nej, d-n-ko---r b--a-h-n-ra-euro. N___ d__ k_____ b___ h_____ e____ N-j- d-n k-s-a- b-r- h-n-r- e-r-. --------------------------------- Nej, den kostar bara hundra euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M-n-jag h-r-b--a--e-ti-. M__ j__ h__ b___ f______ M-n j-g h-r b-r- f-m-i-. ------------------------ Men jag har bara femtio. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Är-d- --dan--ärdi-? Ä_ d_ r____ f______ Ä- d- r-d-n f-r-i-? ------------------- Är du redan färdig? 0
Ne, dar ne. Nej, ---e --n-. N___ i___ ä____ N-j- i-t- ä-n-. --------------- Nej, inte ännu. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Men--n-r- ----ag -är---. M__ s____ ä_ j__ f______ M-n s-a-t ä- j-g f-r-i-. ------------------------ Men snart är jag färdig. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vill--u -a-m-r-s---a? V___ d_ h_ m__ s_____ V-l- d- h- m-r s-p-a- --------------------- Vill du ha mer soppa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nej,---- vi-l-in---ha --r. N___ j__ v___ i___ h_ m___ N-j- j-g v-l- i-t- h- m-r- -------------------------- Nej, jag vill inte ha mer. 0
Bet dar porciją ledų. Men-en ----- --ll. M__ e_ g____ t____ M-n e- g-a-s t-l-. ------------------ Men en glass till. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Ha-----b-t---är--ä---? H__ d_ b___ h__ l_____ H-r d- b-t- h-r l-n-e- ---------------------- Har du bott här länge? 0
Ne, tik mėnuo. N--,---ra -n -å-a-. N___ b___ e_ m_____ N-j- b-r- e- m-n-d- ------------------- Nej, bara en månad. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M---jag ---n-r--e-a--myc----f-lk. M__ j__ k_____ r____ m_____ f____ M-n j-g k-n-e- r-d-n m-c-e- f-l-. --------------------------------- Men jag känner redan mycket folk. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Å-e-----hem im----n? Å___ d_ h__ i_______ Å-e- d- h-m i-o-g-n- -------------------- Åker du hem imorgon? 0
Ne, tik savaitgalį. Nej- ---st-----ve-k----tet. N___ f____ m__ v___________ N-j- f-r-t m-t v-c-o-l-t-t- --------------------------- Nej, först mot veckoslutet. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. M-- j---k----r-t---baka-r-dan -- sön-ag. M__ j__ k_____ t_______ r____ p_ s______ M-n j-g k-m-e- t-l-b-k- r-d-n p- s-n-a-. ---------------------------------------- Men jag kommer tillbaka redan på söndag. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Är din -ot--- -eda--vu--n? Ä_ d__ d_____ r____ v_____ Ä- d-n d-t-e- r-d-n v-x-n- -------------------------- Är din dotter redan vuxen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Nej,-h------ba------tt-n --. N___ h__ ä_ b___ s______ å__ N-j- h-n ä- b-r- s-u-t-n å-. ---------------------------- Nej, hon är bara sjutton år. 0
Bet ji jau turi draugą. Men ----h-r -e-an -- po-k-ä-. M__ h__ h__ r____ e_ p_______ M-n h-n h-r r-d-n e- p-j-v-n- ----------------------------- Men hon har redan en pojkvän. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!