Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   nl iets leuk vinden

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [zeventig]

iets leuk vinden

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Wi-- -----en? W___ u r_____ W-l- u r-k-n- ------------- Wilt u roken? 0
Ar norėtumėte šokti? W--t---da-sen? W___ u d______ W-l- u d-n-e-? -------------- Wilt u dansen? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Wi-t --wa-d---n? W___ u w________ W-l- u w-n-e-e-? ---------------- Wilt u wandelen? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ik -i- gr--g-rok--. I_ w__ g____ r_____ I- w-l g-a-g r-k-n- ------------------- Ik wil graag roken. 0
Ar norėtum cigaretės? W-- -e---n -iga---? W__ j_ e__ s_______ W-l j- e-n s-g-r-t- ------------------- Wil je een sigaret? 0
Jis norėtų ugnies. H-j--i- ee---uurt-e. H__ w__ e__ v_______ H-j w-l e-n v-u-t-e- -------------------- Hij wil een vuurtje. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. I--w-- g-a-g ie-- -ri-ke-. I_ w__ g____ i___ d_______ I- w-l g-a-g i-t- d-i-k-n- -------------------------- Ik wil graag iets drinken. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. I- w-- ---ag--e-- --e-. I_ w__ g____ i___ e____ I- w-l g-a-g i-t- e-e-. ----------------------- Ik wil graag iets eten. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. I--w-- g---g-e-n-b----- u-t---t-n. I_ w__ g____ e__ b_____ u_________ I- w-l g-a-g e-n b-e-j- u-t-u-t-n- ---------------------------------- Ik wil graag een beetje uitrusten. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. I--wi- - g--a----ts ----en. I_ w__ u g____ i___ v______ I- w-l u g-a-g i-t- v-a-e-. --------------------------- Ik wil u graag iets vragen. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ik w-l ---r--g-o--ie-s -r-g-n. I_ w__ u g____ o_ i___ v______ I- w-l u g-a-g o- i-t- v-a-e-. ------------------------------ Ik wil u graag om iets vragen. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. I----l u-graag--r-e-- -o-r--i-n--ige-. I_ w__ u g____ e_____ v___ u__________ I- w-l u g-a-g e-g-n- v-o- u-t-o-i-e-. -------------------------------------- Ik wil u graag ergens voor uitnodigen. 0
Prašau, ko norėtumėte? Wa--wi-t---gr--g? W__ w___ u g_____ W-t w-l- u g-a-g- ----------------- Wat wilt u graag? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? W-lt-u-koffi-? W___ u k______ W-l- u k-f-i-? -------------- Wilt u koffie? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Of w--t-u--i--er--h--? O_ w___ u l_____ t____ O- w-l- u l-e-e- t-e-? ---------------------- Of wilt u liever thee? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Wij-wi-l----raa- n-ar-h-is -ijd-n. W__ w_____ g____ n___ h___ r______ W-j w-l-e- g-a-g n-a- h-i- r-j-e-. ---------------------------------- Wij willen graag naar huis rijden. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? W---en jul--- --- -a--? W_____ j_____ e__ t____ W-l-e- j-l-i- e-n t-x-? ----------------------- Willen jullie een taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. Zi--w--l-- ------t---fo----n. Z__ w_____ g____ t___________ Z-j w-l-e- g-a-g t-l-f-n-r-n- ----------------------------- Zij willen graag telefoneren. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + olandų (1-100) MP3 olandų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.