Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   uz biror narsani yoqtirmoq

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [etmish]

biror narsani yoqtirmoq

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių uzbekų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? C---is--i -oh-a-si---? C________ x___________ C-e-i-h-i x-h-a-s-z-i- ---------------------- Chekishni xohlaysizmi? 0
Ar norėtumėte šokti? R-q-ga t----shn- h--la--i--i? R_____ t________ h___________ R-q-g- t-s-i-h-i h-h-a-s-z-i- ----------------------------- Raqsga tushishni hohlaysizmi? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Piyod--bo-----i-xoh-a------? P_____ b_______ x___________ P-y-d- b-r-s-n- x-h-a-s-z-i- ---------------------------- Piyoda borishni xohlaysizmi? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. M-n-c--kish-i -o-l-y-an. M__ c________ x_________ M-n c-e-i-h-i x-h-a-m-n- ------------------------ Men chekishni xohlayman. 0
Ar norėtum cigaretės? T-m----i--ay-i-mi? T_____ i__________ T-m-k- i-t-y-i-m-? ------------------ Tamaki istaysizmi? 0
Jis norėtų ugnies. U -lo----xohl---i. U o_____ x________ U o-o-n- x-h-a-d-. ------------------ U olovni xohlaydi. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. M-n ich--qc--m-n. M__ i____________ M-n i-h-o-c-i-a-. ----------------- Men ichmoqchiman. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Me- --m-di---e-oq--im--. M__ n______ y___________ M-n n-m-d-r y-m-q-h-m-n- ------------------------ Men nimadir yemoqchiman. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. M--------l---ch----. M__ d__ o___________ M-n d-m o-m-q-h-m-n- -------------------- Men dam olmoqchiman. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. S-z--n --r---r------a-oq-hi-an. S_____ b__ n____ s_____________ S-z-a- b-r n-r-a s-r-m-q-h-m-n- ------------------------------- Sizdan bir narsa soramoqchiman. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Siz--n-b---n-r-a---ram-qc-im-n. S_____ b__ n____ s_____________ S-z-a- b-r n-r-a s-r-m-q-h-m-n- ------------------------------- Sizdan bir narsa soramoqchiman. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Men--i----b-ror-n---a-a ---li- qi-m-q-h----. M__ s____ b____ n______ t_____ q____________ M-n s-z-i b-r-r n-r-a-a t-k-i- q-l-o-c-i-a-. -------------------------------------------- Men sizni biror narsaga taklif qilmoqchiman. 0
Prašau, ko norėtumėte? i-timos ---a--s-ay--z i______ n___ i_______ i-t-m-s n-m- i-t-y-i- --------------------- iltimos nima istaysiz 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Kofe ichm---hi-is--? K___ i______________ K-f- i-h-o-c-i-i-i-? -------------------- Kofe ichmoqchimisiz? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Y-ki-bi---i-o-- c-----chmoqchi-is--? Y___ b__ p_____ c___ i______________ Y-k- b-r p-y-l- c-o- i-h-o-c-i-i-i-? ------------------------------------ Yoki bir piyola choy ichmoqchimisiz? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Bi--u--- k-tm----imiz. B__ u___ k____________ B-z u-g- k-t-o-c-i-i-. ---------------------- Biz uyga ketmoqchimiz. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? t---- -o-l-y-i-mi t____ x__________ t-k-i x-h-a-s-z-i ----------------- taksi xohlaysizmi 0
Jie norėtų paskambinti. S-z---n--ro--q-lmo---isi-. S__ q_______ q____________ S-z q-n-i-o- q-l-o-c-i-i-. -------------------------- Siz qongiroq qilmoqchisiz. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 uzbekų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.