Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sr нешто морати

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [седамдесет и два]

72 [sedamdeset i dva]

нешто морати

[nešto morati]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti морати м_____ м-р-т- ------ морати 0
mor-ti m_____ m-r-t- ------ morati
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ја мо-а- по--ат- пи---. Ј_ м____ п______ п_____ Ј- м-р-м п-с-а-и п-с-о- ----------------------- Ја морам послати писмо. 0
Ja-m--a- -osl-t- pi-m-. J_ m____ p______ p_____ J- m-r-m p-s-a-i p-s-o- ----------------------- Ja moram poslati pismo.
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Ја---р----л---ти-х-те-. Ј_ м____ п______ х_____ Ј- м-р-м п-а-и-и х-т-л- ----------------------- Ја морам платити хотел. 0
J- -oram---atit- -o-el. J_ m____ p______ h_____ J- m-r-m p-a-i-i h-t-l- ----------------------- Ja moram platiti hotel.
Tu turi anksti keltis. Ти мо-аш -а-- ус--т-. Т_ м____ р___ у______ Т- м-р-ш р-н- у-т-т-. --------------------- Ти мораш рано устати. 0
Ti ---------o-ust-t-. T_ m____ r___ u______ T- m-r-š r-n- u-t-t-. --------------------- Ti moraš rano ustati.
Tu turi daug dirbti. Ти-м---- пу-о---д--и. Т_ м____ п___ р______ Т- м-р-ш п-н- р-д-т-. --------------------- Ти мораш пуно радити. 0
Ti mor-š-pun- r---t-. T_ m____ p___ r______ T- m-r-š p-n- r-d-t-. --------------------- Ti moraš puno raditi.
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Ти мо-а- ---- -ач---/--ач-a. Т_ м____ б___ т____ / т_____ Т- м-р-ш б-т- т-ч-н / т-ч-a- ---------------------------- Ти мораш бити тачан / тачнa. 0
Ti-m--a---i-----č-- --ta--a. T_ m____ b___ t____ / t_____ T- m-r-š b-t- t-č-n / t-č-a- ---------------------------- Ti moraš biti tačan / tačna.
Jis turi prisipilti degalų. О--м--а -апу-и----езер--а-. О_ м___ н_______ р_________ О- м-р- н-п-н-т- р-з-р-о-р- --------------------------- Он мора напунити резервоар. 0
On--ora --p----i---z-rv-ar. O_ m___ n_______ r_________ O- m-r- n-p-n-t- r-z-r-o-r- --------------------------- On mora napuniti rezervoar.
Jis turi suremontuoti automobilį. О- мо-а п---а---- ау--. О_ м___ п________ а____ О- м-р- п-п-а-и-и а-т-. ----------------------- Он мора поправити ауто. 0
O- -o-a --pravi---a-to. O_ m___ p________ a____ O- m-r- p-p-a-i-i a-t-. ----------------------- On mora popraviti auto.
Jis turi nuplauti automobilį. Он м-р-------- а---. О_ м___ o_____ а____ О- м-р- o-р-т- а-т-. -------------------- Он мора oпрати ауто. 0
On-mo---op-ati --to. O_ m___ o_____ a____ O- m-r- o-r-t- a-t-. -------------------- On mora oprati auto.
Ji turi apsipirkti. О------а ку---ат-. О__ м___ к________ О-а м-р- к-п-в-т-. ------------------ Она мора куповати. 0
O-- --ra--upo-a-i. O__ m___ k________ O-a m-r- k-p-v-t-. ------------------ Ona mora kupovati.
Ji turi tvarkyti butą. Она -ора --с-и-и --ан. О__ м___ ч______ с____ О-а м-р- ч-с-и-и с-а-. ---------------------- Она мора чистити стан. 0
O-a--or- -----t- ---n. O__ m___ č______ s____ O-a m-r- č-s-i-i s-a-. ---------------------- Ona mora čistiti stan.
Ji turi skalbti skalbinius. О------а пр-ти ---. О__ м___ п____ в___ О-а м-р- п-а-и в-ш- ------------------- Она мора прати веш. 0
O-a-m-ra pr----veš. O__ m___ p____ v___ O-a m-r- p-a-i v-š- ------------------- Ona mora prati veš.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Ми--о--мо одма------- -----. М_ м_____ о____ и__ у ш_____ М- м-р-м- о-м-х и-и у ш-о-у- ---------------------------- Ми морамо одмах ићи у школу. 0
Mi -o-amo o--a- -ć--- -k---. M_ m_____ o____ i__ u š_____ M- m-r-m- o-m-h i-́- u š-o-u- ----------------------------- Mi moramo odmah ići u školu.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. М--м-рам- одм-х -ћи-н- --са-. М_ м_____ о____ и__ н_ п_____ М- м-р-м- о-м-х и-и н- п-с-о- ----------------------------- Ми морамо одмах ићи на посао. 0
Mi---r-m- o-ma- ić--na po--o. M_ m_____ o____ i__ n_ p_____ M- m-r-m- o-m-h i-́- n- p-s-o- ------------------------------ Mi moramo odmah ići na posao.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. М- м--а-- -д-ах-и-и---к-ру. М_ м_____ о____ и__ л______ М- м-р-м- о-м-х и-и л-к-р-. --------------------------- Ми морамо одмах ићи лекару. 0
Mi-m----o--d--h----i---kar-. M_ m_____ o____ i__ l______ M- m-r-m- o-m-h i-́- l-k-r-. ---------------------------- Mi moramo odmah ići lekaru.
(Jūs) turite laukti autobuso. В--м--ат--че--т- а-тоб--. В_ м_____ ч_____ а_______ В- м-р-т- ч-к-т- а-т-б-с- ------------------------- Ви морате чекати аутобус. 0
Vi -o-a-e-če---- auto--s. V_ m_____ č_____ a_______ V- m-r-t- č-k-t- a-t-b-s- ------------------------- Vi morate čekati autobus.
(Jūs) turite laukti traukinio. В-----а-е--е-ат---о-. В_ м_____ ч_____ в___ В- м-р-т- ч-к-т- в-з- --------------------- Ви морате чекати воз. 0
V--m---t---e-a------. V_ m_____ č_____ v___ V- m-r-t- č-k-t- v-z- --------------------- Vi morate čekati voz.
(Jūs) turite laukti taksi. В--мо-ат--ч-ка-и -а-си. В_ м_____ ч_____ т_____ В- м-р-т- ч-к-т- т-к-и- ----------------------- Ви морате чекати такси. 0
V--m--at-----a-i ta-si. V_ m_____ č_____ t_____ V- m-r-t- č-k-t- t-k-i- ----------------------- Vi morate čekati taksi.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + serbų (1-100) MP3 serbų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…