Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   eo Adjektivoj 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [sepdek naŭ]

Adjektivoj 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. M- s-r-a--s--lua---o-on. M_ s_______ b____ r_____ M- s-r-a-a- b-u-n r-b-n- ------------------------ Mi surhavas bluan robon. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Mi-sur----- ru-a- ro-o-. M_ s_______ r____ r_____ M- s-r-a-a- r-ĝ-n r-b-n- ------------------------ Mi surhavas ruĝan robon. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Mi s-rh-vas ver--n ----n. M_ s_______ v_____ r_____ M- s-r-a-a- v-r-a- r-b-n- ------------------------- Mi surhavas verdan robon. 0
(Aš) perku juodą rankinę. Mi -ĉ-t-s-n--r-- sak-n. M_ a_____ n_____ s_____ M- a-e-a- n-g-a- s-k-n- ----------------------- Mi aĉetas nigran sakon. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Mi--ĉeta- b--nan --k--. M_ a_____ b_____ s_____ M- a-e-a- b-u-a- s-k-n- ----------------------- Mi aĉetas brunan sakon. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Mi-a-e-as-b-a--a- -a---. M_ a_____ b______ s_____ M- a-e-a- b-a-k-n s-k-n- ------------------------ Mi aĉetas blankan sakon. 0
Man reikia naujo automobilio. M--be------n--an -ŭton. M_ b______ n____ a_____ M- b-z-n-s n-v-n a-t-n- ----------------------- Mi bezonas novan aŭton. 0
Man reikia greito automobilio. M----zon-s----idan-aŭton. M_ b______ r______ a_____ M- b-z-n-s r-p-d-n a-t-n- ------------------------- Mi bezonas rapidan aŭton. 0
Man reikia patogaus automobilio. Mi --z---s k--fo-ta--a-ton. M_ b______ k________ a_____ M- b-z-n-s k-m-o-t-n a-t-n- --------------------------- Mi bezonas komfortan aŭton. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. S-pr---o-a- --lj--a--ir-no. S____ l____ m______ v______ S-p-e l-ĝ-s m-l-u-a v-r-n-. --------------------------- Supre loĝas maljuna virino. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. S-pr--lo-as dika--ir-n-. S____ l____ d___ v______ S-p-e l-ĝ-s d-k- v-r-n-. ------------------------ Supre loĝas dika virino. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. M-l--pre--o-as s-i----m---iri--. M_______ l____ s________ v______ M-l-u-r- l-ĝ-s s-i-o-e-a v-r-n-. -------------------------------- Malsupre loĝas scivolema virino. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. N-a- -a--oj-e---- -impat-aj-----j. N___ g_____ e____ s________ h_____ N-a- g-s-o- e-t-s s-m-a-i-j h-m-j- ---------------------------------- Niaj gastoj estis simpatiaj homoj. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. N-a---a-to---stis -en-ilaj-ho-o-. N___ g_____ e____ ĝ_______ h_____ N-a- g-s-o- e-t-s ĝ-n-i-a- h-m-j- --------------------------------- Niaj gastoj estis ĝentilaj homoj. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. N-a----s--j esti- in-eres-----m-j. N___ g_____ e____ i________ h_____ N-a- g-s-o- e-t-s i-t-r-s-j h-m-j- ---------------------------------- Niaj gastoj estis interesaj homoj. 0
Aš turiu mielus vaikus. M--hava- --i-daj--in---ojn. M_ h____ a_______ i________ M- h-v-s a-i-d-j- i-f-n-j-. --------------------------- Mi havas amindajn infanojn. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. S-- la-n-j----- h-va- im-e--i-e-ta-- -nf---jn. S__ l_ n_______ h____ i_____________ i________ S-d l- n-j-a-o- h-v-s i-p-r-i-e-t-j- i-f-n-j-. ---------------------------------------------- Sed la najbaroj havas impertinentajn infanojn. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Ĉ--via--in-a--j-est---afa-l-j? Ĉ_ v___ i______ e____ a_______ Ĉ- v-a- i-f-n-j e-t-s a-a-l-j- ------------------------------ Ĉu viaj infanoj estas afablaj? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + esperanto (1-100) MP3 esperanto (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.