Sarunvārdnīca

lv Bankā   »   lt Banke

60 [sešdesmit]

Bankā

Bankā

60 [šešiasdešimt]

Banke

Izvēlieties, kā vēlaties redzēt tulkojumu:   
latviešu lietuviešu Spēlēt Vairāk
Es vēlos atvērt kontu. No-ė-i-u ---da-y---sąs---tą. N_______ a________ s________ N-r-č-a- a-i-a-y-i s-s-a-t-. ---------------------------- Norėčiau atidaryti sąskaitą. 0
Te ir mana pase. Šta- -an--pas--. Š___ m___ p_____ Š-a- m-n- p-s-s- ---------------- Štai mano pasas. 0
Un te ir mana adrese. I--š-a- m-no---res--. I_ š___ m___ a_______ I- š-a- m-n- a-r-s-s- --------------------- Ir štai mano adresas. 0
Es vēlos iemaksāt naudu savā kontā. Nor-čia- į--k----pini---į s--o s-s-a--ą. N_______ į______ p_____ į s___ s________ N-r-č-a- į-o-ė-i p-n-g- į s-v- s-s-a-t-. ---------------------------------------- Norėčiau įmokėti pinigų į savo sąskaitą. 0
Es vēlos izņemt naudu no sava konta. No-ėč-a----s-imt- --nig---- sav--są---i-os. N_______ n_______ p_____ i_ s___ s_________ N-r-č-a- n-s-i-t- p-n-g- i- s-v- s-s-a-t-s- ------------------------------------------- Norėčiau nusiimti pinigų iš savo sąskaitos. 0
Es vēlos saņemt konta izrakstus. N-r-či-u gauti-iš-aš--iš-s-sk-i-os. N_______ g____ i_____ i_ s_________ N-r-č-a- g-u-i i-r-š- i- s-s-a-t-s- ----------------------------------- Norėčiau gauti išrašą iš sąskaitos. 0
Es vēlos izpirkt ceļojuma čeku. No-ė-ia- iš-i-kt--k-l--n-s če-i-s. N_______ i_______ k_______ č______ N-r-č-a- i-p-r-t- k-l-o-ė- č-k-u-. ---------------------------------- Norėčiau išpirkti kelionės čekius. 0
Cik liela ir maksa par pakalpojumu? K-k-e y-- --ke--ia-? K____ y__ m_________ K-k-e y-a m-k-s-i-i- -------------------- Kokie yra mokesčiai? 0
Kur man jāparakstās? Ku- m-n --si--šyt-? K__ m__ p__________ K-r m-n p-s-r-š-t-? ------------------- Kur man pasirašyti? 0
Es gaidu pārvedumu no Vācijas. (-š---auk-u---nig- --r-----o -š--ok--ti-o-. (___ l_____ p_____ p________ i_ V__________ (-š- l-u-i- p-n-g- p-r-e-i-o i- V-k-e-i-o-. ------------------------------------------- (Aš) laukiu pinigų pervedimo iš Vokietijos. 0
Te ir mans konta numurs. Š-ai -an- --------- -ume-is. Š___ m___ s________ n_______ Š-a- m-n- s-s-a-t-s n-m-r-s- ---------------------------- Štai mano sąskaitos numeris. 0
Vai nauda ir pienākusi? A----nig-i--e------? A_ p______ p________ A- p-n-g-i p-r-e-t-? -------------------- Ar pinigai pervesti? 0
Es vēlos samainīt šo naudu. (A-----r----u i-s-k--s-i --u----in----. (___ n_______ i_________ š____ p_______ (-š- n-r-č-a- i-s-k-i-t- š-u-s p-n-g-s- --------------------------------------- (Aš) norėčiau išsikeisti šiuos pinigus. 0
Man vajag ASV dolārus. Ma--r-iki- -m--i-os d---r-ų. M__ r_____ A_______ d_______ M-n r-i-i- A-e-i-o- d-l-r-ų- ---------------------------- Man reikia Amerikos dolerių. 0
Lūdzu, iedodiet man naudu sīkākās naudaszīmēs! Pr-----duo-- man----lki--is --piūr---s. P_____ d____ m__ s_________ k__________ P-a-o- d-o-i m-n s-u-k-o-i- k-p-ū-o-i-. --------------------------------------- Prašom duoti man smulkiomis kupiūromis. 0
Vai te ir bankomāts? A- --a yr- bank------? A_ č__ y__ b__________ A- č-a y-a b-n-o-a-a-? ---------------------- Ar čia yra bankomatas? 0
Cik daudz naudas var izņemt? K-ek----igų --l-ma-p-si-m--? K___ p_____ g_____ p________ K-e- p-n-g- g-l-m- p-s-i-t-? ---------------------------- Kiek pinigų galima pasiimti? 0
Kādas kredītkartes der? Ko---mi------ito k-rt-lė-i----lima--a-dotis? K_______ k______ k_________ g_____ n________ K-k-o-i- k-e-i-o k-r-e-ė-i- g-l-m- n-u-o-i-? -------------------------------------------- Kokiomis kredito kortelėmis galima naudotis? 0

Vai pastāv universāla gramatika?

Kad mēs mācamies kādu valodu, mēs mācamies arī tās gramatiku. Kad bērni apgūst savu dzimto valodu, viņi to dara neapzināti. Viņi neievēro, ka viņu smadzenes mācas dažādus gramatiskos likumus. Neraugoties uz to, viņi apgūst savu dzimto valodu pareizi jau no paša sākuma. Tā kā pastāv tik daudz valodu, līdz ar tām, pastāv arī vairākas gramatiskās sistēmas. Bet vai pastāv arī tāda universālā gramatika? Zinātnieki to ir pētījuši gadiem ilgi. Atbildi nodrošina jaunākie pētījumi. Jo smadzeņu pētnieki ir atklājuši ko interesantu. Viņi lika testa subjektiem mācīties gramatiskos likumus. Šie subjekti bija valodu skolu studenti. Viņi studēja japāņu vai itāļu valodu. Puse no gramatiskajiem likumiem bija viltoti. Lai gan, testa subjekti par to nezināja. Pēc studijām studentiem prezentēja teikumus. Tad viņiem vajadzēja noteikt vai teikumi ir pareizi, vai - nepareizi. Kamēr viņi strādāja ar teikumiem, to smadzenes tika analizētas. Pētnieki mērīja viņu smadzeņu aktivitāti. Tādā veidā viņi varēja noteikt, kā teikumi iedarbojās uz viņu smadzenēm. Un atklājās, ka mūsu smadzenes spēj atpazīt gramatiku. Pastrādājot valodu, noteiktas smadzeņu daļas tiek aktivizētas. Viens no tiem ir Broka centrs. Tas atrodas kreisajās galvas smadzenēs. Kad studenti saskārās ar patiesiem gramatiskajiem likumiem, to smadzenes bija aktivizētas. Bet ar viltoto gramatiku smadzeņu aktivitāte ievērojami samazinājās. Tad ir iespējams, ka visām gramatiskajām sistēmām ir kopēji pamati. Tad tie sekotu vieniem un tiem pašiem principiem. Un tad šie principi būtu mūsos iedzimti…