আমি আ-ে এ---ে-ক-ন- --িন--৷
আ_ আ_ এ__ ক__ আ__ ৷
আ-ি আ-ে এ-া-ে ক-ন- আ-ি-ি ৷
--------------------------
আমি আগে এখানে কখনো আসিনি ৷ 0 ā-- ------hā-ē k---anō ās-niā__ ā__ ē_____ k______ ā____ā-i ā-ē ē-h-n- k-k-a-ō ā-i-i----------------------------āmi āgē ēkhānē kakhanō āsini
হয়--কি--ক্ষ--পরে ৷
হ__ কি____ প_ ৷
হ-ত ক-ছ-ক-ষ- প-ে ৷
------------------
হয়ত কিছুক্ষণ পরে ৷ 0 Haẏ-----ich----ṇa -a-ēH_____ k_________ p___H-ẏ-t- k-c-u-ṣ-ṇ- p-r-----------------------Haẏata kichukṣaṇa parē
Kalba, kuria kalbame, priklauso nuo mūsų kilmės.
Tačiau už kalbą taip pat atsakingi ir genai.
Tokią išvadą padarė škotų tyrinėtojai.
Jie tyrinėjo anglų ir kinų kalbos skirtumus.
Tyrimų metu jie išsiaiškino, kad genai irgi turi reikšmę.
Jie daro įtaką mūsų smegenų vystymuisi.
Genai paveikia mūsų smegenų struktūras.
Todėl mūsų gebėjimai išmokti kalbą yra sąlygoti.
Tam svarbūs yra du genai.
Jei trūksta vieno geno, vystosi toninės kalbos.
Tad žmonės be šių genų kalba toninėmis kalbomis.
Toninėse kalbose žodžių reikšmę nulemia tonacija.
Viena iš toninių kalbų yra kinų.
Tačiau, jei tam tikro geno varianto yra daug, vystosi kitos kalbos.
Anglų kalba nėra toninė.
Šio geno variantai pasiskirstę netolygiai.
Vadinasi, pasaulyje jie pasitaiko skirtingu dažnumu.
Tačiau kalbos išlieka tik tada, kai yra perduodamos.
Tam būtina, kad vaikai galėtų imituoti savo tėvų kalbą.
Tad jie turi turėti galimybę gerai išmokti kalbą.
Tik taip kalba bus perduodama iš kartos į kartą.
Senesnis geno variantas atsakingas už toninės kalbos sklidimą.
Tad, matyt, praeityje toninių kalbų buvo daugiau.
Vis dėlto negalima pernelyg išaukštinti genetikos.
Mat genai tėra sudedamoji kalbų raidos dalis.
Nėra geno anglų kalbai ar kinų kalbai.
Bet kas gali išmokti bet kurią kalbą.
Tam reikalingi ne genai, o smalsumas ir disciplina!