আমি এই মা---া বু-----া-ছ--ন- ৷
আ_ এ_ মা__ বু__ পা__ না ৷
আ-ি এ- ম-ন-ট- ব-ঝ-ে প-র-ি ন- ৷
------------------------------
আমি এই মানেটা বুঝতে পারছি না ৷ 0 ā-i -'i-m-n-ṭā---j--t-----ach--nāā__ ē__ m_____ b______ p______ n_ā-i ē-i m-n-ṭ- b-j-a-ē p-r-c-i n----------------------------------āmi ē'i mānēṭā bujhatē pārachi nā
Tie, kas prastai mato, geriau girdi.
Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime.
Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą!
Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų.
Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų.
Juose buvo specialiai pagreitinta kalba.
Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato.
Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė.
Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis.
Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs.
Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių.
Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas.
Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu.
Dalyviai turėjo įvertinti sakinius.
Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai.
Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys.
Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas.
Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį.
Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai.
Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas.
Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau.
Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau.
Tačiau mokslininkai turi teoriją.
Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau.
Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją.
Ši sritis aklųjų nėra naudojama.
Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai.
Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…