Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   hr Sređivanje potrepština

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [pedeset i jedan]

Sređivanje potrepština

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. H--u-u -njiž--c-. H___ u k_________ H-ć- u k-j-ž-i-u- ----------------- Hoću u knjižnicu. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. H--u-u ---iž--u. H___ u k________ H-ć- u k-j-ž-r-. ---------------- Hoću u knjižaru. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Ho-- do---o-ka. H___ d_ k______ H-ć- d- k-o-k-. --------------- Hoću do kioska. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Ho-u posud--- -n-i-u. H___ p_______ k______ H-ć- p-s-d-t- k-j-g-. --------------------- Hoću posuditi knjigu. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. Ho-u ------ ---igu. H___ k_____ k______ H-ć- k-p-t- k-j-g-. ------------------- Hoću kupiti knjigu. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. H-ć- kupi-i--o-ine. H___ k_____ n______ H-ć- k-p-t- n-v-n-. ------------------- Hoću kupiti novine. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. Hoć- - --j-žn--u-d- -o--d---k-j-g-. H___ u k________ d_ p______ k______ H-ć- u k-j-ž-i-u d- p-s-d-m k-j-g-. ----------------------------------- Hoću u knjižnicu da posudim knjigu. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. H-ću-u knji--r---- k-pi-----igu. H___ u k_______ d_ k____ k______ H-ć- u k-j-ž-r- d- k-p-m k-j-g-. -------------------------------- Hoću u knjižaru da kupim knjigu. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. H-ć- --i--o-k---ka-d- --p-- novine. H___ i__ d_ k_____ d_ k____ n______ H-ć- i-i d- k-o-k- d- k-p-m n-v-n-. ----------------------------------- Hoću ići do kioska da kupim novine. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. H--u-k-- -pti-a--. H___ k__ o________ H-ć- k-d o-t-č-r-. ------------------ Hoću kod optičara. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. H--u-- s-p-r-a-ket. H___ u s___________ H-ć- u s-p-r-a-k-t- ------------------- Hoću u supermarket. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. H-ć--ko- pe-a--. H___ k__ p______ H-ć- k-d p-k-r-. ---------------- Hoću kod pekara. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Ho-- ----t----o-ale. H___ k_____ n_______ H-ć- k-p-t- n-o-a-e- -------------------- Hoću kupiti naočale. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. H-ću -upiti-vo-e - povr--. H___ k_____ v___ i p______ H-ć- k-p-t- v-ć- i p-v-ć-. -------------------------- Hoću kupiti voće i povrće. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. H-ć--k-p-ti---m-je----r-h. H___ k_____ ž_____ i k____ H-ć- k-p-t- ž-m-j- i k-u-. -------------------------- Hoću kupiti žemlje i kruh. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. H-----o op-ičar--d---upim n----le. H___ d_ o_______ d_ k____ n_______ H-ć- d- o-t-č-r- d- k-p-m n-o-a-e- ---------------------------------- Hoću do optičara da kupim naočale. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. Hoć- do sup--m-rke-a -a k-pim----- i --vr-e. H___ d_ s___________ d_ k____ v___ i p______ H-ć- d- s-p-r-a-k-t- d- k-p-m v-ć- i p-v-ć-. -------------------------------------------- Hoću do supermarketa da kupim voće i povrće. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Ho-u d- p-k--- -- k--im --mlj--i-k---. H___ d_ p_____ d_ k____ ž_____ i k____ H-ć- d- p-k-r- d- k-p-m ž-m-j- i k-u-. -------------------------------------- Hoću do pekara da kupim žemlje i kruh. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.