Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   hr Voće i živežne namirnice

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [petnaest]

Voće i živežne namirnice

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. I-a--ja--du. I___ j______ I-a- j-g-d-. ------------ Imam jagodu. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Imam--iv----l-b--i-u. I___ k___ i l________ I-a- k-v- i l-b-n-c-. --------------------- Imam kivi i lubenicu. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. Ima- naranču i-g---p. I___ n______ i g_____ I-a- n-r-n-u i g-e-p- --------------------- Imam naranču i grejp. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Im-m --buk--i--ango. I___ j_____ i m_____ I-a- j-b-k- i m-n-o- -------------------- Imam jabuku i mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Imam b-nanu-- an--a-. I___ b_____ i a______ I-a- b-n-n- i a-a-a-. --------------------- Imam bananu i ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. Pravim vo-nu -a-a-u. P_____ v____ s______ P-a-i- v-ć-u s-l-t-. -------------------- Pravim voćnu salatu. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Je-e- --st. J____ t____ J-d-m t-s-. ----------- Jedem tost. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. J-de- --st - ma-lace-. J____ t___ s m________ J-d-m t-s- s m-s-a-e-. ---------------------- Jedem tost s maslacem. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. Jede- --s--s ma--a-e- ---a-m--a--m. J____ t___ s m_______ i m__________ J-d-m t-s- s m-s-a-e- i m-r-e-a-o-. ----------------------------------- Jedem tost s maslacem i marmeladom. 0
(Aš) valgau sumuštinį. J--em --n---č. J____ s_______ J-d-m s-n-v-č- -------------- Jedem sendvič. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. Jed-m -----ič-s---rg-r-nom. J____ s______ s m__________ J-d-m s-n-v-č s m-r-a-i-o-. --------------------------- Jedem sendvič s margarinom. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. J-d-m--end--č-s ---ga--nom i -a-č-c-m. J____ s______ s m_________ i r________ J-d-m s-n-v-č s m-r-a-i-o- i r-j-i-o-. -------------------------------------- Jedem sendvič s margarinom i rajčicom. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. Tre-am- -ruh- i --ž-. T______ k____ i r____ T-e-a-o k-u-a i r-ž-. --------------------- Trebamo kruha i riže. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. T--ba-o--ib- i o----k-. T______ r___ i o_______ T-e-a-o r-b- i o-r-s-e- ----------------------- Trebamo ribu i odreske. 0
Mums reikia picos ir spagečių. Tre--m- pi--u --šp-gete. T______ p____ i š_______ T-e-a-o p-z-u i š-a-e-e- ------------------------ Trebamo pizzu i špagete. 0
Ko mums dar reikia? Št- -----reba--? Š__ j__ t_______ Š-o j-š t-e-a-o- ---------------- Što još trebamo? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. T--b--o-m-k-u i-ra-č-c---a j-hu. T______ m____ i r______ z_ j____ T-e-a-o m-k-u i r-j-i-u z- j-h-. -------------------------------- Trebamo mrkvu i rajčicu za juhu. 0
Kur yra prekybos centras? Gdje je-sup-r--rk--? G___ j_ s___________ G-j- j- s-p-r-a-k-t- -------------------- Gdje je supermarket? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!