Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   hr Osjećaji

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [pedeset i šest]

Osjećaji

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. Im--i -o--e I____ v____ I-a-i v-l-e ----------- Imati volje 0
(Mes) norime. / Turime norą. Im-m- v-lj-. I____ v_____ I-a-o v-l-e- ------------ Imamo volje. 0
(Mes) neturime norą. N--------l-e. N_____ v_____ N-m-m- v-l-e- ------------- Nemamo volje. 0
Bijoti B-j--i---. B_____ s__ B-j-t- s-. ---------- Bojati se. 0
(Aš) bijau. Bo-im--e. B____ s__ B-j-m s-. --------- Bojim se. 0
(Aš) nebijau. Ne b--i- --. N_ b____ s__ N- b-j-m s-. ------------ Ne bojim se. 0
Turėti laiko Imati ------a. I____ v_______ I-a-i v-e-e-a- -------------- Imati vremena. 0
Jis turi laiko. On--m- v----n-. O_ i__ v_______ O- i-a v-e-e-a- --------------- On ima vremena. 0
Jis neturi laiko. O- nema---em-n-. O_ n___ v_______ O- n-m- v-e-e-a- ---------------- On nema vremena. 0
Nuobodžiauti D-----vat- -e. D_________ s__ D-s-đ-v-t- s-. -------------- Dosađivati se. 0
Ji nuobodžiauja. On- s--d---đu--. O__ s_ d________ O-a s- d-s-đ-j-. ---------------- Ona se dosađuje. 0
Ji nenuobodžiauja. Ona se--e dos----e. O__ s_ n_ d________ O-a s- n- d-s-đ-j-. ------------------- Ona se ne dosađuje. 0
Būti išalkus B--i ---d-n B___ g_____ B-t- g-a-a- ----------- Biti gladan 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Jest--l----a---? J____ l_ g______ J-s-e l- g-a-n-? ---------------- Jeste li gladni? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? V- n-s-e -la---? V_ n____ g______ V- n-s-e g-a-n-? ---------------- Vi niste gladni? 0
Būti ištroškus Bit--žedan B___ ž____ B-t- ž-d-n ---------- Biti žedan 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. On--s- --dni. O__ s_ ž_____ O-i s- ž-d-i- ------------- Oni su žedni. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. On--nisu-že-n-. O__ n___ ž_____ O-i n-s- ž-d-i- --------------- Oni nisu žedni. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!