Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   hr Pitati – prošlost 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osamdeset i šest]

Pitati – prošlost 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Koju-s- ---v--- nosi-? K___ s_ k______ n_____ K-j- s- k-a-a-u n-s-o- ---------------------- Koju si kravatu nosio? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? K------t--s- ---i- -----il-? K___ a___ s_ k____ / k______ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? N---oj--si-se--o-i-e-pr--pl-t-o-/-pret-lati-a? N_ k___ s_ s_ n_____ p_________ / p___________ N- k-j- s- s- n-v-n- p-e-p-a-i- / p-e-p-a-i-a- ---------------------------------------------- Na koje si se novine pretplatio / pretplatila? 0
Ką (jūs) pamatėte? Koga-----v-dje-i? K___ s__ v_______ K-g- s-e v-d-e-i- ----------------- Koga ste vidjeli? 0
Ką (jūs) sutikote? K-g----- -----? K___ s__ s_____ K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli? 0
Ką (jūs) atpažinote? Kog---t- -re-o--a--? K___ s__ p__________ K-g- s-e p-e-o-n-l-? -------------------- Koga ste prepoznali? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? K--- s-e-se---t-l-? K___ s__ s_ u______ K-d- s-e s- u-t-l-? ------------------- Kada ste se ustali? 0
Kada (jūs) pradėjote? Ka-a -t- ----č---? K___ s__ z________ K-d- s-e z-p-č-l-? ------------------ Kada ste započeli? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Kad- s-e pre-t-li? K___ s__ p________ K-d- s-e p-e-t-l-? ------------------ Kada ste prestali? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Zaš-o-s---se---o-u--li? Z____ s__ s_ p_________ Z-š-o s-e s- p-o-u-i-i- ----------------------- Zašto ste se probudili? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Za-----t- --s--l- -č--e--? Z____ s__ p______ u_______ Z-š-o s-e p-s-a-i u-i-e-j- -------------------------- Zašto ste postali učitelj? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Z-što ste -z--i -a-si? Z____ s__ u____ t_____ Z-š-o s-e u-e-i t-k-i- ---------------------- Zašto ste uzeli taksi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Od-kle---e došli? O_____ s__ d_____ O-a-l- s-e d-š-i- ----------------- Odakle ste došli? 0
Kur (jūs) nuėjote? K--- ste iš-i? K___ s__ i____ K-m- s-e i-l-? -------------- Kamo ste išli? 0
Kur (jūs) buvote? G--- --e b-l-? G___ s__ b____ G-j- s-e b-l-? -------------- Gdje ste bili? 0
Kam (tu) padėjai? K--e -i--omog-- - p---g-a? K___ s_ p______ / p_______ K-m- s- p-m-g-o / p-m-g-a- -------------------------- Kome si pomogao / pomogla? 0
Kam (tu) parašei? Kome si-pi--o-/-pis--a? K___ s_ p____ / p______ K-m- s- p-s-o / p-s-l-? ----------------------- Kome si pisao / pisala? 0
Kam (tu) atsakei? Ko---s--o--ov-r---- -dgo---il-? K___ s_ o________ / o__________ K-m- s- o-g-v-r-o / o-g-v-r-l-? ------------------------------- Kome si odgovorio / odgovorila? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…