Хо-у - -и-ли-т---.
Х___ у б__________
Х-ћ- у б-б-и-т-к-.
------------------
Хоћу у библиотеку. 0 H---- --b--liote-u.H___ u b__________H-c-u u b-b-i-t-k-.-------------------Hoću u biblioteku.
Хоћ--у -њи---у.
Х___ у к_______
Х-ћ- у к-и-а-у-
---------------
Хоћу у књижару. 0 H---u---k-j--a-u.H___ u k________H-c-u u k-j-ž-r-.-----------------Hoću u knjižaru.
Ј--хоћу-у -ибли-т-ку да из-а-м-м књигу.
Ј_ х___ у б_________ д_ и_______ к_____
Ј- х-ћ- у б-б-и-т-к- д- и-н-ј-и- к-и-у-
---------------------------------------
Ја хоћу у библиотеку да изнајмим књигу. 0 Ja---ću-u-bi-l-o--k- -a--z-aj-i----j-gu.J_ h___ u b_________ d_ i_______ k______J- h-c-u u b-b-i-t-k- d- i-n-j-i- k-j-g-.-----------------------------------------Ja hoću u biblioteku da iznajmim knjigu.
Ја -о-у----њ----у--а----им---и-у.
Ј_ х___ у к______ д_ к____ к_____
Ј- х-ћ- у к-и-а-у д- к-п-м к-и-у-
---------------------------------
Ја хоћу у књижару да купим књигу. 0 J- -oću----n-i---u--a--up---k-j--u.J_ h___ u k_______ d_ k____ k______J- h-c-u u k-j-ž-r- d- k-p-m k-j-g-.------------------------------------Ja hoću u knjižaru da kupim knjigu.
Ј--х--у-д- купи- -оће и пов-ће.
Ј_ х___ д_ к____ в___ и п______
Ј- х-ћ- д- к-п-м в-ћ- и п-в-ћ-.
-------------------------------
Ја хоћу да купим воће и поврће. 0 J- h--́u-da ----m--o-́- i-p-vr-́-.J_ h___ d_ k____ v___ i p______J- h-c-u d- k-p-m v-c-e i p-v-c-e-----------------------------------Ja hoću da kupim voće i povrće.
Ја-хоћу д- куп-м зем--ке ------.
Ј_ х___ д_ к____ з______ и х____
Ј- х-ћ- д- к-п-м з-м-ч-е и х-е-.
--------------------------------
Ја хоћу да купим земичке и хлеб. 0 Ja ho-́- -a kup---z-m---- i --e-.J_ h___ d_ k____ z______ i h____J- h-c-u d- k-p-m z-m-č-e i h-e-.---------------------------------Ja hoću da kupim zemičke i hleb.
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių.
Ја----у до-супермар-ета -а--уп---в----и---врће.
Ј_ х___ д_ с___________ д_ к____ в___ и п______
Ј- х-ћ- д- с-п-р-а-к-т- д- к-п-м в-ћ- и п-в-ћ-.
-----------------------------------------------
Ја хоћу до супермаркета да купим воће и поврће. 0 J--h-ć--do -uper---k-ta -a k---m --c-- i ----c-e.J_ h___ d_ s___________ d_ k____ v___ i p______J- h-c-u d- s-p-r-a-k-t- d- k-p-m v-c-e i p-v-c-e---------------------------------------------------Ja hoću do supermarketa da kupim voće i povrće.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių.
Ја хоћу до супермаркета да купим воће и поврће.
Ja hoću do supermarketa da kupim voće i povrće.
Я хочу в супермаркет, чтобы купить фрукты и овощи.
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos.
Ја х-ћ- -о-пек-рa -а----им зе-ич-- и хл--.
Ј_ х___ д_ п_____ д_ к____ з______ и х____
Ј- х-ћ- д- п-к-р- д- к-п-м з-м-ч-е и х-е-.
------------------------------------------
Ја хоћу до пекарa да купим земичке и хлеб. 0 J---oc---do -ekar- ---ku----zemičke i --e-.J_ h___ d_ p_____ d_ k____ z______ i h____J- h-c-u d- p-k-r- d- k-p-m z-m-č-e i h-e-.-------------------------------------------Ja hoću do pekara da kupim zemičke i hleb.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos.
Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų.
Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos.
Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų.
Tai mažumų kalbos.
Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų.
Tačiau tai nėra dialektai.
Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos.
Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos.
O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos.
Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje.
O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų.
Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje.
Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje.
Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių.
Mažumų kalbos turi ypatingą statusą.
Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių.
Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas.
Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą.
Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas.
Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas.
Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys.
Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos.
Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai.
Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota.
Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks.
Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje.
Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių.
Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.