Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   hr U gradu

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dvadeset i pet]

U gradu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. H-io--------- -i- n- -e-jez-i-k- k----v-r. H___ / h_____ b__ n_ ž__________ k________ H-i- / h-j-l- b-h n- ž-l-e-n-č-i k-l-d-o-. ------------------------------------------ Htio / htjela bih na željeznički kolodvor. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. H--o-----jel- -ih na --r---om. H___ / h_____ b__ n_ a________ H-i- / h-j-l- b-h n- a-r-d-o-. ------------------------------ Htio / htjela bih na aerodrom. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ht-- / -tj----b---- c--t-r g---a. H___ / h_____ b__ u c_____ g_____ H-i- / h-j-l- b-h u c-n-a- g-a-a- --------------------------------- Htio / htjela bih u centar grada. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Kak--da do--m do --l---n----g k-lod-o--? K___ d_ d____ d_ ž___________ k_________ K-k- d- d-đ-m d- ž-l-e-n-č-o- k-l-d-o-a- ---------------------------------------- Kako da dođem do željezničkog kolodvora? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? K-ko ---d-đ-- do-aero-r-ma? K___ d_ d____ d_ a_________ K-k- d- d-đ-m d- a-r-d-o-a- --------------------------- Kako da dođem do aerodroma? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ka-o ---do--m -o-c--tra --a-a? K___ d_ d____ d_ c_____ g_____ K-k- d- d-đ-m d- c-n-r- g-a-a- ------------------------------ Kako da dođem do centra grada? 0
Man reikia taksi. T----- ---si. T_____ t_____ T-e-a- t-k-i- ------------- Trebam taksi. 0
Man reikia miesto plano. Tr-ba- --a--gra-a. T_____ p___ g_____ T-e-a- p-a- g-a-a- ------------------ Trebam plan grada. 0
Man reikia viešbučio. Tr--am-hot--. T_____ h_____ T-e-a- h-t-l- ------------- Trebam hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ht---/--t-el--bi--iznajmit- au-o. H___ / h_____ b__ i________ a____ H-i- / h-j-l- b-h i-n-j-i-i a-t-. --------------------------------- Htio / htjela bih iznajmiti auto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. O-dj---- --j---r-ditn- ka--ic-. O____ j_ m___ k_______ k_______ O-d-e j- m-j- k-e-i-n- k-r-i-a- ------------------------------- Ovdje je moja kreditna kartica. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Ovd-e ---moja -o-a-ka-d-z---a. O____ j_ m___ v______ d_______ O-d-e j- m-j- v-z-č-a d-z-o-a- ------------------------------ Ovdje je moja vozačka dozvola. 0
Ką galima pamatyti mieste? Š-- ima-vi-je-i-u --a--? Š__ i__ v______ u g_____ Š-o i-a v-d-e-i u g-a-u- ------------------------ Što ima vidjeti u gradu? 0
Nueikite į senamiestį. Id--------ar- gr--. I____ u s____ g____ I-i-e u s-a-i g-a-. ------------------- Idite u stari grad. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. N--r--i----b------ -rada. N________ o_______ g_____ N-p-a-i-e o-i-a-a- g-a-a- ------------------------- Napravite obilazak grada. 0
Nueikite į uostą. I---e ----uke. I____ d_ l____ I-i-e d- l-k-. -------------- Idite do luke. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. N--r-vi-- ob-la--k---ke. N________ o_______ l____ N-p-a-i-e o-i-a-a- l-k-. ------------------------ Napravite obilazak luke. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? K-je--o--z-a-eni-o--i--o-t---? K___ j__ z___________ p_______ K-j- j-š z-a-e-i-o-t- p-s-o-e- ------------------------------ Koje još znamenitosti postoje? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!