Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   hr nešto željeti

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedamdeset]

nešto željeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Že-ite----p---t-? Ž_____ l_ p______ Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti? 0
Ar norėtumėte šokti? Žel-te l--ple----? Ž_____ l_ p_______ Ž-l-t- l- p-e-a-i- ------------------ Želite li plesati? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Žel-te-li-s--še--t-? Ž_____ l_ s_ š______ Ž-l-t- l- s- š-t-t-? -------------------- Želite li se šetati? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ž---- --šit-. Ž____ p______ Ž-l-m p-š-t-. ------------- Želim pušiti. 0
Ar norėtum cigaretės? Ž---š-l- c---r--u? Ž____ l_ c________ Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu? 0
Jis norėtų ugnies. O- že-- vatru. O_ ž___ v_____ O- ž-l- v-t-u- -------------- On želi vatru. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Že--m -e--o-p-t-. Ž____ n____ p____ Ž-l-m n-š-o p-t-. ----------------- Želim nešto piti. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ž-lim ne-to-jes--. Ž____ n____ j_____ Ž-l-m n-š-o j-s-i- ------------------ Želim nešto jesti. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Žel-m s--malo od---i--. Ž____ s_ m___ o________ Ž-l-m s- m-l- o-m-r-t-. ----------------------- Želim se malo odmoriti. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ž--im -a-----t- -itat-. Ž____ V__ n____ p______ Ž-l-m V-s n-š-o p-t-t-. ----------------------- Želim Vas nešto pitati. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Žel----a--n--to z-m-li-i. Ž____ V__ n____ z________ Ž-l-m V-s n-š-o z-m-l-t-. ------------------------- Želim Vas nešto zamoliti. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ž-l---V---na n-što poz-at-. Ž____ V__ n_ n____ p_______ Ž-l-m V-s n- n-š-o p-z-a-i- --------------------------- Želim Vas na nešto pozvati. 0
Prašau, ko norėtumėte? Š-a --lite,--olim? Š__ ž______ m_____ Š-a ž-l-t-, m-l-m- ------------------ Šta želite, molim? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Že--t--li ----? Ž_____ l_ k____ Ž-l-t- l- k-v-? --------------- Želite li kavu? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Il- --l-te radije-čaj? I__ ž_____ r_____ č___ I-i ž-l-t- r-d-j- č-j- ---------------------- Ili želite radije čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ž-l--- s--v--i-i k-ći. Ž_____ s_ v_____ k____ Ž-l-m- s- v-z-t- k-ć-. ---------------------- Želimo se voziti kući. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Žel--e--i--a--i? Ž_____ l_ t_____ Ž-l-t- l- t-k-i- ---------------- Želite li taksi? 0
Jie norėtų paskambinti. Oni--el--te-e------ti. O__ ž___ t____________ O-i ž-l- t-l-f-n-r-t-. ---------------------- Oni žele telefonirati. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.