Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   sl Nakupovati

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [enainpetdeset]

Nakupovati

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. H-č-m------i-----. H____ v k_________ H-č-m v k-j-ž-i-o- ------------------ Hočem v knjižnico. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. Ho-e--v-----g-rn-. H____ v k_________ H-č-m v k-j-g-r-o- ------------------ Hočem v knjigarno. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Hoče- nek-j---p-t--- kio---. H____ n____ k_____ v k______ H-č-m n-k-j k-p-t- v k-o-k-. ---------------------------- Hočem nekaj kupiti v kiosku. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. R--(-)-b- si-izp-s-----a- -no -nig-. R_____ b_ s_ i___________ e__ k_____ R-d-a- b- s- i-p-s-d-l-a- e-o k-i-o- ------------------------------------ Rad(a) bi si izposodil(a) eno knigo. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. R-d(-- ---ku-i-(---e-o --ji-o. R_____ b_ k_______ e__ k______ R-d-a- b- k-p-l-a- e-o k-j-g-. ------------------------------ Rad(a) bi kupil(a) eno knjigo. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. R-d(---bi --pil(a) -n ---opi-. R_____ b_ k_______ e_ č_______ R-d-a- b- k-p-l-a- e- č-s-p-s- ------------------------------ Rad(a) bi kupil(a) en časopis. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. R---a---- b- --l-š-a) - k--ižni-o--z--so------- -n---o. R_____ s_ b_ š_______ v k________ i________ e__ k______ R-d-a- s- b- š-l-š-a- v k-j-ž-i-o i-p-s-d-t e-o k-j-g-. ------------------------------------------------------- Rad(a) si bi šel(šla) v knjižnico izposodit eno knjigo. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. R--(a) -i -el(-l-) v-kn--g---o kupi- en--k-jigo. R_____ b_ š_______ v k________ k____ e__ k______ R-d-a- b- š-l-š-a- v k-j-g-r-o k-p-t e-o k-j-g-. ------------------------------------------------ Rad(a) bi šel(šla) v knjigarno kupit eno knjigo. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. Ho--- -----sku--up-t ---č-s-pis. H____ v k_____ k____ e_ č_______ H-č-m v k-o-k- k-p-t e- č-s-p-s- -------------------------------- Hočem v kiosku kupit en časopis. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. H--e--k-opt-ku. H____ k o______ H-č-m k o-t-k-. --------------- Hočem k optiku. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Hoč-- v-s-m-p---r-ž--co. H____ v s_______________ H-č-m v s-m-p-s-r-ž-i-o- ------------------------ Hočem v samopostrežnico. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. H-čem --pe---i-o. H____ v p________ H-č-m v p-k-r-j-. ----------------- Hočem v pekarijo. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Hočem-----ti -čala. H____ k_____ o_____ H-č-m k-p-t- o-a-a- ------------------- Hočem kupiti očala. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. Ho-----u--t---adj- i--zelenj-v-. H____ k_____ s____ i_ z_________ H-č-m k-p-t- s-d-e i- z-l-n-a-o- -------------------------------- Hočem kupiti sadje in zelenjavo. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. H---m--u---i -e--j-----k--h. H____ k_____ ž_____ i_ k____ H-č-m k-p-t- ž-m-j- i- k-u-. ---------------------------- Hočem kupiti žemlje in kruh. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. H-če- k-o----u,--- --pi--ena ---l-. H____ k o______ d_ k____ e__ o_____ H-č-m k o-t-k-, d- k-p-m e-a o-a-a- ----------------------------------- Hočem k optiku, da kupim ena očala. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. H-č---v-s-mo-o-t-ež-i-o-p---a--e----ze---ja-o. H____ v s______________ p_ s____ i_ z_________ H-č-m v s-m-p-s-r-ž-i-o p- s-d-e i- z-l-n-a-o- ---------------------------------------------- Hočem v samopostrežnico po sadje in zelenjavo. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Hoče--v-p------ -o-žemlje--n k--h. H____ v p______ p_ ž_____ i_ k____ H-č-m v p-k-r-o p- ž-m-j- i- k-u-. ---------------------------------- Hočem v pekarno po žemlje in kruh. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovėnų (1-100) MP3 slovėnų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.