Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   af In die hotel – aankoms

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [sewe en twintig]

In die hotel – aankoms

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? He- u -i- -y ----ame-? H__ u v__ m_ ’_ k_____ H-t u v-r m- ’- k-m-r- ---------------------- Het u vir my ’n kamer? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. E- ----’- kam-----s-ree-. E_ h__ ’_ k____ b________ E- h-t ’- k-m-r b-s-r-e-. ------------------------- Ek het ’n kamer bespreek. 0
Mano pavardė — Miuler (is). My ---- -s-Mül-er. M_ n___ i_ M______ M- n-a- i- M-l-e-. ------------------ My naam is Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. Ek -o-k -- --k----mer. E_ s___ ’_ e__________ E- s-e- ’- e-k-l-a-e-. ---------------------- Ek soek ’n enkelkamer. 0
Man reikia dviviečio kambario. E- s-ek--n --b-elka-er. E_ s___ ’_ d___________ E- s-e- ’- d-b-e-k-m-r- ----------------------- Ek soek ’n dubbelkamer. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? H----el--o--di- k-m-r pe- -ag? H______ k__ d__ k____ p__ n___ H-e-e-l k-s d-e k-m-r p-r n-g- ------------------------------ Hoeveel kos die kamer per nag? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Ek --l -r--g -- ---e- me- -- ba- --. E_ w__ g____ ’_ k____ m__ ’_ b__ h__ E- w-l g-a-g ’- k-m-r m-t ’- b-d h-. ------------------------------------ Ek wil graag ’n kamer met ’n bad hê. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Ek-wi- ------’n-kame- --t ’- s-ort---. E_ w__ g____ ’_ k____ m__ ’_ s____ h__ E- w-l g-a-g ’- k-m-r m-t ’- s-o-t h-. -------------------------------------- Ek wil graag ’n kamer met ’n stort hê. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? K-n ek-di----m-r b--i-ti-? K__ e_ d__ k____ b________ K-n e- d-e k-m-r b-s-g-i-? -------------------------- Kan ek die kamer besigtig? 0
Ar čia yra garažas? Is-d-a- -n --t-r---s hie-? I_ d___ ’_ m________ h____ I- d-a- ’- m-t-r-u-s h-e-? -------------------------- Is daar ’n motorhuis hier? 0
Ar čia yra seifas? Is --ar ’--klui- h-e-? I_ d___ ’_ k____ h____ I- d-a- ’- k-u-s h-e-? ---------------------- Is daar ’n kluis hier? 0
Ar čia yra faksas? I--daa-----f-ks -i-r? I_ d___ ’_ f___ h____ I- d-a- ’- f-k- h-e-? --------------------- Is daar ’n faks hier? 0
Gerai, aš imu kambarį. Goe-,-ek-n--- d---kam--. G____ e_ n___ d__ k_____ G-e-, e- n-e- d-e k-m-r- ------------------------ Goed, ek neem die kamer. 0
Čia raktai. Hi-r -s die--leute--. H___ i_ d__ s________ H-e- i- d-e s-e-t-l-. --------------------- Hier is die sleutels. 0
Čia mano bagažas. Hi-- is ---b-ga--e. H___ i_ m_ b_______ H-e- i- m- b-g-s-e- ------------------- Hier is my bagasie. 0
Kelintą valandą pusryčiai? H---laat -- ----y-? H__ l___ i_ o______ H-e l-a- i- o-t-y-? ------------------- Hoe laat is ontbyt? 0
Kelintą valandą pietūs? Ho- l-a- is-mi-dage-e? H__ l___ i_ m_________ H-e l-a- i- m-d-a-e-e- ---------------------- Hoe laat is middagete? 0
Kelintą valandą vakarienė? Ho--laa---s ----ete? H__ l___ i_ a_______ H-e l-a- i- a-n-e-e- -------------------- Hoe laat is aandete? 0

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!