Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   fi Hotellissa – saapuminen

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [kaksikymmentäseitsemän]

Hotellissa – saapuminen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? On-- t----ä v--lä va--i-- hu----ta? O___ t_____ v____ v______ h________ O-k- t-i-l- v-e-ä v-p-i-a h-o-e-t-? ----------------------------------- Onko teillä vielä vapaita huoneita? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. Ole---a-a-nu--h--n--n. O___ v_______ h_______ O-e- v-r-n-u- h-o-e-n- ---------------------- Olen varannut huoneen. 0
Mano pavardė — Miuler (is). Min---n--e-- o----l--r. M____ n_____ o_ M______ M-n-n n-m-n- o- M-l-e-. ----------------------- Minun nimeni on Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. Hal-ais-n ---e-hen-en--u---e-. H________ y__________ h_______ H-l-a-s-n y-d-n-e-g-n h-o-e-n- ------------------------------ Haluaisin yhdenhengen huoneen. 0
Man reikia dviviečio kambario. H---ai--n-ka-denhen--n-huo--en. H________ k___________ h_______ H-l-a-s-n k-h-e-h-n-e- h-o-e-n- ------------------------------- Haluaisin kahdenhengen huoneen. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? Mit--m-k-----u-ne -e- yö? M___ m_____ h____ p__ y__ M-t- m-k-a- h-o-e p-r y-? ------------------------- Mitä maksaa huone per yö? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Hal-ai-i- h--nee----lp-huo-eella. H________ h______ k______________ H-l-a-s-n h-o-e-n k-l-y-u-n-e-l-. --------------------------------- Haluaisin huoneen kylpyhuoneella. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Ha----s-------e-- --ihk----. H________ h______ s_________ H-l-a-s-n h-o-e-n s-i-k-l-a- ---------------------------- Haluaisin huoneen suihkulla. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? S-a--o nähd---uoneen? S_____ n____ h_______ S-a-k- n-h-ä h-o-e-n- --------------------- Saanko nähdä huoneen? 0
Ar čia yra garažas? O--o tä-ll- aut-t-l-i-? O___ t_____ a__________ O-k- t-ä-l- a-t-t-l-i-? ----------------------- Onko täällä autotallia? 0
Ar čia yra seifas? O--o tää--ä ka-s------i-? O___ t_____ k____________ O-k- t-ä-l- k-s-a-a-p-i-? ------------------------- Onko täällä kassakaappia? 0
Ar čia yra faksas? On-- t---lä-----i-? O___ t_____ f______ O-k- t-ä-l- f-k-i-? ------------------- Onko täällä faksia? 0
Gerai, aš imu kambarį. H--ä,--t-n --on--n. H____ o___ h_______ H-v-, o-a- h-o-e-n- ------------------- Hyvä, otan huoneen. 0
Čia raktai. Täss--o----a--e-. T____ o_ a_______ T-s-ä o- a-a-m-t- ----------------- Tässä on avaimet. 0
Čia mano bagažas. T-s-ä-on m--katavara-i. T____ o_ m_____________ T-s-ä o- m-t-a-a-a-a-i- ----------------------- Tässä on matkatavarani. 0
Kelintą valandą pusryčiai? M--e--a o--aamia--en? M______ o_ a_________ M-n-l-a o- a-m-a-n-n- --------------------- Monelta on aamiainen? 0
Kelintą valandą pietūs? Mone-ta-o---ä--äl-in-n? M______ o_ p___________ M-n-l-a o- p-i-ä-l-n-n- ----------------------- Monelta on päivällinen? 0
Kelintą valandą vakarienė? Monel-a on il-------n? M______ o_ i__________ M-n-l-a o- i-l-l-i-e-? ---------------------- Monelta on illallinen? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + suomių (1-100) MP3 suomių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!