Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   et Hotellis – saabumine

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [kakskümmend seitse]

Hotellis – saabumine

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? K-s tei---n--h------a ----? K__ t___ o_ ü___ v___ t____ K-s t-i- o- ü-t- v-b- t-b-? --------------------------- Kas teil on ühte vaba tuba? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. Ma-r----v-er-s-n-t--. M_ r____________ t___ M- r-s-r-e-r-s-n t-a- --------------------- Ma reserveerisin toa. 0
Mano pavardė — Miuler (is). Mu -im- -n-Mül-er. M_ n___ o_ M______ M- n-m- o- M-l-e-. ------------------ Mu nimi on Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. M---o- -a-a ----- tub-. M__ o_ v___ ü____ t____ M-l o- v-j- ü-e-t t-b-. ----------------------- Mul on vaja ühest tuba. 0
Man reikia dviviečio kambario. Mu--o- va------e-t-t-b-. M__ o_ v___ k_____ t____ M-l o- v-j- k-h-s- t-b-. ------------------------ Mul on vaja kahest tuba. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? Kui ----u-----ab tu-a ---k--t-? K__ p____ m_____ t___ ö_ k_____ K-i p-l-u m-k-a- t-b- ö- k-h-a- ------------------------------- Kui palju maksab tuba öö kohta? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Ma -o-v-k-in van---a---ba. M_ s________ v______ t____ M- s-o-i-s-n v-n-i-a t-b-. -------------------------- Ma sooviksin vanniga tuba. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. M--so-v--s-- duš-g--t-ba. M_ s________ d_____ t____ M- s-o-i-s-n d-š-g- t-b-. ------------------------- Ma sooviksin dušiga tuba. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? K----- -aak--- -u-a-näha? K__ m_ s______ t___ n____ K-s m- s-a-s-n t-b- n-h-? ------------------------- Kas ma saaksin tuba näha? 0
Ar čia yra garažas? K-- si-- on-g-r-a-? K__ s___ o_ g______ K-s s-i- o- g-r-a-? ------------------- Kas siin on garaaž? 0
Ar čia yra seifas? K---s--n-o-----f? K__ s___ o_ s____ K-s s-i- o- s-i-? ----------------- Kas siin on seif? 0
Ar čia yra faksas? K-- si----- fa--? K__ s___ o_ f____ K-s s-i- o- f-k-? ----------------- Kas siin on faks? 0
Gerai, aš imu kambarį. Hä-t-,--- -õt-n-se-l- to-. H_____ m_ v____ s____ t___ H-s-i- m- v-t-n s-l-e t-a- -------------------------- Hästi, ma võtan selle toa. 0
Čia raktai. S--- on --tm--. S___ o_ v______ S-i- o- v-t-e-. --------------- Siin on võtmed. 0
Čia mano bagažas. S--n o- mu p-ga-. S___ o_ m_ p_____ S-i- o- m- p-g-s- ----------------- Siin on mu pagas. 0
Kelintą valandą pusryčiai? M-- -e---s-ab-h--mik--ö------üa? M__ k___ s___ h___________ s____ M-s k-l- s-a- h-m-i-u-ö-k- s-ü-? -------------------------------- Mis kell saab hommikusööki süüa? 0
Kelintą valandą pietūs? M-s-ke-l---ab l-u-a--s---? M__ k___ s___ l_____ s____ M-s k-l- s-a- l-u-a- s-ü-? -------------------------- Mis kell saab lõunat süüa? 0
Kelintą valandą vakarienė? M----e-l s-a- õ---st --üa? M__ k___ s___ õ_____ s____ M-s k-l- s-a- õ-t-s- s-ü-? -------------------------- Mis kell saab õhtust süüa? 0

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!