Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   af om iets te mag

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [drie en sewentig]

om iets te mag

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? M-g j- a- --st---? M__ j_ a_ b_______ M-g j- a- b-s-u-r- ------------------ Mag jy al bestuur? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Mag-jy -l---k-ho---ri-k? M__ j_ a_ a______ d_____ M-g j- a- a-k-h-l d-i-k- ------------------------ Mag jy al alkohol drink? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Mag jy -l ---e----ui--la---toe-ga--? M__ j_ a_ a_____ b________ t__ g____ M-g j- a- a-l-e- b-i-e-a-d t-e g-a-? ------------------------------------ Mag jy al alleen buiteland toe gaan? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) mag m__ m-g --- mag 0
Ar mes čia galime rūkyti? M-g-o---hier-r-ok? M__ o__ h___ r____ M-g o-s h-e- r-o-? ------------------ Mag ons hier rook? 0
Ar čia galima rūkyti? M-g mens-h-er-r-ok? M__ m___ h___ r____ M-g m-n- h-e- r-o-? ------------------- Mag mens hier rook? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? M-g-me-s met-’n---edie--aart-b---al? M__ m___ m__ ’_ k___________ b______ M-g m-n- m-t ’- k-e-i-t-a-r- b-t-a-? ------------------------------------ Mag mens met ’n kredietkaart betaal? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Ma- -e-s -et-’n-tjek---ta--? M__ m___ m__ ’_ t___ b______ M-g m-n- m-t ’- t-e- b-t-a-? ---------------------------- Mag mens met ’n tjek betaal? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Mag-me-s -et-k--ta-t be-a-l? M__ m___ n__ k______ b______ M-g m-n- n-t k-n-a-t b-t-a-? ---------------------------- Mag mens net kontant betaal? 0
Ar galiu paskambinti? M---ek-m-ar-b-l? M__ e_ m___ b___ M-g e- m-a- b-l- ---------------- Mag ek maar bel? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Ma- e--m-ar i-ts--r-? M__ e_ m___ i___ v___ M-g e- m-a- i-t- v-a- --------------------- Mag ek maar iets vra? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? M-g -k----r------s-? M__ e_ m___ i___ s__ M-g e- m-a- i-t- s-? -------------------- Mag ek maar iets sê? 0
Jam negalima miegoti parke. H- --g--i- -n --- ---- ---ap -ie. H_ m__ n__ i_ d__ p___ s____ n___ H- m-g n-e i- d-e p-r- s-a-p n-e- --------------------------------- Hy mag nie in die park slaap nie. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. H------nie-in -ie-mo-o---l-a- -i-. H_ m__ n__ i_ d__ m____ s____ n___ H- m-g n-e i- d-e m-t-r s-a-p n-e- ---------------------------------- Hy mag nie in die motor slaap nie. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. H- ----n----n -ie sta--e-s---- ni-. H_ m__ n__ i_ d__ s_____ s____ n___ H- m-g n-e i- d-e s-a-i- s-a-p n-e- ----------------------------------- Hy mag nie in die stasie slaap nie. 0
Ar galime sėstis? Mag ons-s-t? M__ o__ s___ M-g o-s s-t- ------------ Mag ons sit? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Ma----- ’--s-ysk--rt -r-? M__ o__ ’_ s________ k___ M-g o-s ’- s-y-k-a-t k-y- ------------------------- Mag ons ’n spyskaart kry? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Mag---s a-art-bet-al? M__ o__ a____ b______ M-g o-s a-a-t b-t-a-? --------------------- Mag ons apart betaal? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + afrikanų (1-100) MP3 afrikanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!