Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   af In die taxi

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [agt en dertig]

In die taxi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Be- -sseb--ef ’- ta--. B__ a________ ’_ t____ B-l a-s-b-i-f ’- t-x-. ---------------------- Bel asseblief ’n taxi. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Hoev-e- k-- ----n- d---st----? H______ k__ d__ n_ d__ s______ H-e-e-l k-s d-t n- d-e s-a-i-? ------------------------------ Hoeveel kos dit na die stasie? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Hoev--- --- --t-na-die lug-a--? H______ k__ d__ n_ d__ l_______ H-e-e-l k-s d-t n- d-e l-g-a-e- ------------------------------- Hoeveel kos dit na die lughawe? 0
Prašau tiesiai. G--n --s-bli-f --g-it----e---e. G___ a________ r_____ v________ G-a- a-s-b-i-f r-g-i- v-r-n-o-. ------------------------------- Gaan asseblief reguit vorentoe. 0
Prašau į dešinę. Dra-i as-eb---f-hi-r-r-gs. D____ a________ h___ r____ D-a-i a-s-b-i-f h-e- r-g-. -------------------------- Draai asseblief hier regs. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. Dr--i -s-ebl------nk- -y d---ho-k. D____ a________ l____ b_ d__ h____ D-a-i a-s-b-i-f l-n-s b- d-e h-e-. ---------------------------------- Draai asseblief links by die hoek. 0
(Aš) skubu. Ek -- --a-t--. E_ i_ h_______ E- i- h-a-t-g- -------------- Ek is haastig. 0
(Aš) turiu laiko. Ek--e- -y-. E_ h__ t___ E- h-t t-d- ----------- Ek het tyd. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Ry---se--ief--t--i--r. R_ a________ s________ R- a-s-b-i-f s-a-i-e-. ---------------------- Ry asseblief stadiger. 0
Prašau čia sustoti. S----a---blie--hier. S___ a________ h____ S-o- a-s-b-i-f h-e-. -------------------- Stop asseblief hier. 0
Prašau truputį palaukti. W-- as---l--- ’n--o-bl--. W__ a________ ’_ o_______ W-g a-s-b-i-f ’- o-m-l-k- ------------------------- Wag asseblief ’n oomblik. 0
(Aš) tuoj grįšiu. E---- n-u-no------g. E_ i_ n______ t_____ E- i- n-u-n-u t-r-g- -------------------- Ek is nou-nou terug. 0
Prašau duoti man kvitą. G-- --s--li-f-v-- my--n -wit-ns--. G__ a________ v__ m_ ’_ k_________ G-e a-s-b-i-f v-r m- ’- k-i-a-s-e- ---------------------------------- Gee asseblief vir my ’n kwitansie. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Ek -et-n-- ---i------ni-. E_ h__ n__ k________ n___ E- h-t n-e k-e-n-e-d n-e- ------------------------- Ek het nie kleingeld nie. 0
Grąžą pasilikite sau. D-s -- die-ha-k,---u-a-s-b--ef -i- kle-ng---. D__ i_ d__ h____ h__ a________ d__ k_________ D-s i- d-e h-a-, h-u a-s-b-i-f d-e k-e-n-e-d- --------------------------------------------- Dis in die haak, hou asseblief die kleingeld. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. K-n u my-na-h-er--e -dres ---m? K__ u m_ n_ h______ a____ n____ K-n u m- n- h-e-d-e a-r-s n-e-? ------------------------------- Kan u my na hierdie adres neem? 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K-n-u -- n-----hote----em? K__ u m_ n_ m_ h____ n____ K-n u m- n- m- h-t-l n-e-? -------------------------- Kan u my na my hotel neem? 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. K-n-- m---- -i---tr-nd--eem? K__ u m_ n_ d__ s_____ n____ K-n u m- n- d-e s-r-n- n-e-? ---------------------------- Kan u my na die strand neem? 0

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?