Има ---овд- ф-к-?
И__ л_ о___ ф____
И-а л- о-д- ф-к-?
-----------------
Има ли овде факс? 0 I-a l- --d---f--s?I__ l_ o____ f____I-a l- o-d-e f-k-?------------------Ima li ovdye faks?
Во --лк- часот е пој-до-о-?
В_ к____ ч____ е п_________
В- к-л-у ч-с-т е п-ј-д-к-т-
---------------------------
Во колку часот е појадокот? 0 Vo-----oo------t--e --јa--k--?V_ k_____ c_____ y_ p_________V- k-l-o- c-a-o- y- p-ј-d-k-t-------------------------------Vo kolkoo chasot ye poјadokot?
Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis!
Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų.
Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes.
Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos.
Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis.
Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto.
Visada derėtų daryti pertraukas.
Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų.
Tie procesai vyksta smegenyse.
Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas.
Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas.
Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms.
Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai.
Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga.
Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu.
Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai.
Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai.
Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas.
Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę.
Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė.
Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas.
Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką.
O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių.
Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą.
Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą.
Patartina būtų šiek tiek pajudėti.
Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams!
Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!