Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   af om iets te moet

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [twee en sewentig]

om iets te moet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti mo-t m___ m-e- ---- moet 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ek moet--i-----ef ---. E_ m___ d__ b____ p___ E- m-e- d-e b-i-f p-s- ---------------------- Ek moet die brief pos. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. E- mo-t d-- --te---etaal. E_ m___ d__ h____ b______ E- m-e- d-e h-t-l b-t-a-. ------------------------- Ek moet die hotel betaal. 0
Tu turi anksti keltis. Jy--oe- vr--g o--t--n. J_ m___ v____ o_______ J- m-e- v-o-g o-s-a-n- ---------------------- Jy moet vroeg opstaan. 0
Tu turi daug dirbti. J- ---- -a-- --r-. J_ m___ b___ w____ J- m-e- b-i- w-r-. ------------------ Jy moet baie werk. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. J---o-t--tiptel-k we--. J_ m___ s________ w____ J- m-e- s-i-t-l-k w-e-. ----------------------- Jy moet stiptelik wees. 0
Jis turi prisipilti degalų. Hy -oe--bran-s--f kry. H_ m___ b________ k___ H- m-e- b-a-d-t-f k-y- ---------------------- Hy moet brandstof kry. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Hy m-----ie----or -er--el. H_ m___ d__ m____ h_______ H- m-e- d-e m-t-r h-r-t-l- -------------------------- Hy moet die motor herstel. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H- -------- --to--was. H_ m___ d__ m____ w___ H- m-e- d-e m-t-r w-s- ---------------------- Hy moet die motor was. 0
Ji turi apsipirkti. S- moe---nko-ie----en. S_ m___ i_______ d____ S- m-e- i-k-p-e- d-e-. ---------------------- Sy moet inkopies doen. 0
Ji turi tvarkyti butą. Sy -oet-d--------t---s--onm--k. S_ m___ d__ w_______ s_________ S- m-e- d-e w-o-s-e- s-o-n-a-k- ------------------------------- Sy moet die woonstel skoonmaak. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Sy--o-t d-e-w-s--ed-w--. S_ m___ d__ w______ w___ S- m-e- d-e w-s-o-d w-s- ------------------------ Sy moet die wasgoed was. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. O-- mo---o-m-d-e--- s-o---to- g--n. O__ m___ o_________ s____ t__ g____ O-s m-e- o-m-d-e-i- s-o-l t-e g-a-. ----------------------------------- Ons moet onmiddelik skool toe gaan. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ons m-e- o---dde--- --r- t-e-g-a-. O__ m___ o_________ w___ t__ g____ O-s m-e- o-m-d-e-i- w-r- t-e g-a-. ---------------------------------- Ons moet onmiddelik werk toe gaan. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. On- moe--o-m-d-e----d----r toe ----. O__ m___ o_________ d_____ t__ g____ O-s m-e- o-m-d-e-i- d-k-e- t-e g-a-. ------------------------------------ Ons moet onmiddelik dokter toe gaan. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Ju--e -oe- wa- ----d------. J____ m___ w__ v__ d__ b___ J-l-e m-e- w-g v-r d-e b-s- --------------------------- Julle moet wag vir die bus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. J-ll- m-e--------- die tr-i-. J____ m___ w__ v__ d__ t_____ J-l-e m-e- w-g v-r d-e t-e-n- ----------------------------- Julle moet wag vir die trein. 0
(Jūs) turite laukti taksi. J-ll- m-e- --- vir-di--t---. J____ m___ w__ v__ d__ t____ J-l-e m-e- w-g v-r d-e t-x-. ---------------------------- Julle moet wag vir die taxi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + afrikanų (1-100) MP3 afrikanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…