Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   af In die stad

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vyf en twintig]

In die stad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. E----- -a -ie --a-ie-t---ga-n. E_ w__ n_ d__ s_____ t__ g____ E- w-l n- d-e s-a-i- t-e g-a-. ------------------------------ Ek wil na die stasie toe gaan. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. E- wil n--die---gh------- -a--. E_ w__ n_ d__ l______ t__ g____ E- w-l n- d-e l-g-a-e t-e g-a-. ------------------------------- Ek wil na die lughawe toe gaan. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ek---------ie -id-e--ad -oe--a--. E_ w__ n_ d__ m________ t__ g____ E- w-l n- d-e m-d-e-t-d t-e g-a-. --------------------------------- Ek wil na die middestad toe gaan. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Hoe -om-ek by -ie -ta---? H__ k__ e_ b_ d__ s______ H-e k-m e- b- d-e s-a-i-? ------------------------- Hoe kom ek by die stasie? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? H---k-- -- by--i- lugha--? H__ k__ e_ b_ d__ l_______ H-e k-m e- b- d-e l-g-a-e- -------------------------- Hoe kom ek by die lughawe? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? H-e k---ek -y --- mid-est-d? H__ k__ e_ b_ d__ m_________ H-e k-m e- b- d-e m-d-e-t-d- ---------------------------- Hoe kom ek by die middestad? 0
Man reikia taksi. Ek----k -----xi. E_ s___ ’_ t____ E- s-e- ’- t-x-. ---------------- Ek soek ’n taxi. 0
Man reikia miesto plano. Ek--o-- ’n--ta-s-a-r-. E_ s___ ’_ s__________ E- s-e- ’- s-a-s-a-r-. ---------------------- Ek soek ’n stadskaart. 0
Man reikia viešbučio. Ek s-e---- h--e-. E_ s___ ’_ h_____ E- s-e- ’- h-t-l- ----------------- Ek soek ’n hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. E--w-l---aa--’n-moto--h--r. E_ w__ g____ ’_ m____ h____ E- w-l g-a-g ’- m-t-r h-u-. --------------------------- Ek wil graag ’n motor huur. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Hier-i---y-k-e-ietkaa-t. H___ i_ m_ k____________ H-e- i- m- k-e-i-t-a-r-. ------------------------ Hier is my kredietkaart. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. H--r -- ---ry---ys. H___ i_ m_ r_______ H-e- i- m- r-b-w-s- ------------------- Hier is my rybewys. 0
Ką galima pamatyti mieste? Wat----d--- -e -i-n i- -----tad? W__ i_ d___ t_ s___ i_ d__ s____ W-t i- d-a- t- s-e- i- d-e s-a-? -------------------------------- Wat is daar te sien in die stad? 0
Nueikite į senamiestį. Ga-n--- --e--- s-ad. G___ n_ d__ o_ s____ G-a- n- d-e o- s-a-. -------------------- Gaan na die ou stad. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. G----op-’- s-a-s-o--. G___ o_ ’_ s_________ G-a- o- ’- s-a-s-o-r- --------------------- Gaan op ’n stadstoer. 0
Nueikite į uostą. G--- -- di--ha-e. G___ n_ d__ h____ G-a- n- d-e h-w-. ----------------- Gaan na die hawe. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Gaa- o--’n--aw----r. G___ o_ ’_ h________ G-a- o- ’- h-w-t-e-. -------------------- Gaan op ’n hawetoer. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Wa---- -n-e-----ie-s--a-d-g--de -s---a----g? W_____ a____ b_________________ i_ d___ n___ W-t-e- a-d-r b-s-e-s-a-r-i-h-d- i- d-a- n-g- -------------------------------------------- Watter ander besienswaardighede is daar nog? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + afrikanų (1-100) MP3 afrikanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!