Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   af Getalle

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [sewe]

Getalle

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: E- --l: E_ t___ E- t-l- ------- Ek tel: 0
vienas, du, trys een--tw--- drie e___ t____ d___ e-n- t-e-, d-i- --------------- een, twee, drie 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Ek---l tot --i-. E_ t__ t__ d____ E- t-l t-t d-i-. ---------------- Ek tel tot drie. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Ek -el---rder: E_ t__ v______ E- t-l v-r-e-: -------------- Ek tel verder: 0
keturi, penki, šeši v---- ---,--e-, v____ v___ s___ v-e-, v-f- s-s- --------------- vier, vyf, ses, 0
septyni, aštuoni, devyni sewe,-agt, n--e s____ a___ n___ s-w-, a-t- n-g- --------------- sewe, agt, nege 0
Aš skaičiuoju. E- t--. E_ t___ E- t-l- ------- Ek tel. 0
Tu skaičiuoji. Jy-t-l. J_ t___ J- t-l- ------- Jy tel. 0
Jis skaičiuoja. Hy-t-l. H_ t___ H- t-l- ------- Hy tel. 0
Vienas. Pirmas. Ee-. Di--ee-s--. E___ D__ e______ E-n- D-e e-r-t-. ---------------- Een. Die eerste. 0
Du. Antras. T-ee. Di---wee--. T____ D__ t______ T-e-. D-e t-e-d-. ----------------- Twee. Die tweede. 0
Trys. Trečias. D--e- D-e-de-de. D____ D__ d_____ D-i-. D-e d-r-e- ---------------- Drie. Die derde. 0
Keturi. Ketvirtas. V--r. -i--vi--d-. V____ D__ v______ V-e-. D-e v-e-d-. ----------------- Vier. Die vierde. 0
Penki. Penktas. V----D---v--d-. V___ D__ v_____ V-f- D-e v-f-e- --------------- Vyf. Die vyfde. 0
Šeši. Šeštas. S--- D-- se--e. S___ D__ s_____ S-s- D-e s-s-e- --------------- Ses. Die sesde. 0
Septyni. Septintas. S-w-. Di--s-w-nde. S____ D__ s_______ S-w-. D-e s-w-n-e- ------------------ Sewe. Die sewende. 0
Aštuoni. Aštuntas. A--. D-- a-tste. A___ D__ a______ A-t- D-e a-t-t-. ---------------- Agt. Die agtste. 0
Devyni. Devintas. N-g---Di--n--e---. N____ D__ n_______ N-g-. D-e n-g-n-e- ------------------ Nege. Die negende. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + afrikanų (1-100) MP3 afrikanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!