Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   af Stadstoer

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [twee en veertig]

Stadstoer

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? I- -i----r--S----e ---? I_ d__ m___ S_____ o___ I- d-e m-r- S-n-a- o-p- ----------------------- Is die mark Sondae oop? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? Is di--fe-- -a---a- --p? I_ d__ f___ M______ o___ I- d-e f-e- M-a-d-e o-p- ------------------------ Is die fees Maandae oop? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Is-d-- tent---s--l------insda---op? I_ d__ t______________ D______ o___ I- d-e t-n-o-n-t-l-i-g D-n-d-e o-p- ----------------------------------- Is die tentoonstelling Dinsdae oop? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Is--ie-di---tu-n W-----ae--o-? I_ d__ d________ W_______ o___ I- d-e d-e-e-u-n W-e-s-a- o-p- ------------------------------ Is die dieretuin Woensdae oop? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Is-di- -us-um----de-d-e-o--? I_ d__ m_____ D________ o___ I- d-e m-s-u- D-n-e-d-e o-p- ---------------------------- Is die museum Donderdae oop? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? Is--ie-ga----y Vry--e -o-? I_ d__ g______ V_____ o___ I- d-e g-l-e-y V-y-a- o-p- -------------------------- Is die gallery Vrydae oop? 0
Ar galima fotografuoti? M-g men- --to-s--e-m? M__ m___ f_____ n____ M-g m-n- f-t-’- n-e-? --------------------- Mag mens foto’s neem? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? M-e- -en- t-eg-n- b-t--l? M___ m___ t______ b______ M-e- m-n- t-e-a-g b-t-a-? ------------------------- Moet mens toegang betaal? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Ho--ee--is d-e--oeg--g? H______ i_ d__ t_______ H-e-e-l i- d-e t-e-a-g- ----------------------- Hoeveel is die toegang? 0
Ar yra nuolaida grupei? Is da-r ’n --s--g vi- ---e--? I_ d___ ’_ a_____ v__ g______ I- d-a- ’- a-s-a- v-r g-o-p-? ----------------------------- Is daar ’n afslag vir groepe? 0
Ar yra nuolaida vaikams? I--daar--n-a-sl-g--i-----d--s? I_ d___ ’_ a_____ v__ k_______ I- d-a- ’- a-s-a- v-r k-n-e-s- ------------------------------ Is daar ’n afslag vir kinders? 0
Ar yra nuolaida studentams? Is daa--’n a----g-v-r-stu--n-e? I_ d___ ’_ a_____ v__ s________ I- d-a- ’- a-s-a- v-r s-u-e-t-? ------------------------------- Is daar ’n afslag vir studente? 0
Koks čia pastatas? W--s--gebo- i---it? W____ g____ i_ d___ W-t-e g-b-u i- d-t- ------------------- Watse gebou is dit? 0
Kiek šiam pastatui metų? H-- --- is d-e ge-ou? H__ o__ i_ d__ g_____ H-e o-d i- d-e g-b-u- --------------------- Hoe oud is die gebou? 0
Kas pastatė šį pastatą? W-- he----- gebo- g-b--? W__ h__ d__ g____ g_____ W-e h-t d-e g-b-u g-b-u- ------------------------ Wie het die gebou gebou? 0
(Aš) domiuosi architektūra. E- st-----l--g -- ---it---uu-. E_ s___ b_____ i_ a___________ E- s-e- b-l-n- i- a-g-t-k-u-r- ------------------------------ Ek stel belang in argitektuur. 0
(Aš) domiuosi menu. Ek---e- ---a----n-k--s. E_ s___ b_____ i_ k____ E- s-e- b-l-n- i- k-n-. ----------------------- Ek stel belang in kuns. 0
(Aš) domiuosi daile. E- -t-l b------in skil-e-k--s. E_ s___ b_____ i_ s___________ E- s-e- b-l-n- i- s-i-d-r-u-s- ------------------------------ Ek stel belang in skilderkuns. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.