Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   vi Số

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [Bảy]

Số

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vietnamiečių Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Tôi đ-m: T__ đ___ T-i đ-m- -------- Tôi đếm: 0
vienas, du, trys m-t, h--- ba m___ h___ b_ m-t- h-i- b- ------------ một, hai, ba 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. T-i -ếm-đế- --. T__ đ__ đ__ b__ T-i đ-m đ-n b-. --------------- Tôi đếm đến ba. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: T-i đ-- --ếp: T__ đ__ t____ T-i đ-m t-ế-: ------------- Tôi đếm tiếp: 0
keturi, penki, šeši b-n- nă-----u, b___ n___ s___ b-n- n-m- s-u- -------------- bốn, năm, sáu, 0
septyni, aštuoni, devyni bảy,--ám, --ín b___ t___ c___ b-y- t-m- c-í- -------------- bảy, tám, chín 0
Aš skaičiuoju. T-i-đếm. T__ đ___ T-i đ-m- -------- Tôi đếm. 0
Tu skaičiuoji. Bạn --m. B__ đ___ B-n đ-m- -------- Bạn đếm. 0
Jis skaičiuoja. A-h-ấy-đ-m. A__ ấ_ đ___ A-h ấ- đ-m- ----------- Anh ấy đếm. 0
Vienas. Pirmas. M--.-N---i--hứ n-ấ-. M___ N____ t__ n____ M-t- N-ư-i t-ứ n-ấ-. -------------------- Một. Người thứ nhất. 0
Du. Antras. Ha-.--g--- --- --- - -hì. H___ N____ t__ h__ / n___ H-i- N-ư-i t-ứ h-i / n-ì- ------------------------- Hai. Người thứ hai / nhì. 0
Trys. Trečias. Ba. -g-ời --ứ b-. B__ N____ t__ b__ B-. N-ư-i t-ứ b-. ----------------- Ba. Người thứ ba. 0
Keturi. Ketvirtas. B-n---gười -hứ tư. B___ N____ t__ t__ B-n- N-ư-i t-ứ t-. ------------------ Bốn. Người thứ tư. 0
Penki. Penktas. N-m---gười-thứ---m. N___ N____ t__ n___ N-m- N-ư-i t-ứ n-m- ------------------- Năm. Người thứ năm. 0
Šeši. Šeštas. S-u--N-ư----h---á-. S___ N____ t__ s___ S-u- N-ư-i t-ứ s-u- ------------------- Sáu. Người thứ sáu. 0
Septyni. Septintas. B-y- -gư-i thứ----. B___ N____ t__ b___ B-y- N-ư-i t-ứ b-y- ------------------- Bảy. Người thứ bảy. 0
Aštuoni. Aštuntas. Tám.--g--- -----á-. T___ N____ t__ t___ T-m- N-ư-i t-ứ t-m- ------------------- Tám. Người thứ tám. 0
Devyni. Devintas. C--n. N---i-t-- c-í-. C____ N____ t__ c____ C-í-. N-ư-i t-ứ c-í-. --------------------- Chín. Người thứ chín. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!