Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos.
Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi.
Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui.
Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai?
O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame?
Kiekviena tauta turi savo žodyną.
Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių.
Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos.
Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti!
Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas.
Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų.
Jiems sunku tas spalvas apibūdinti.
Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti.
Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti.
Taip pat yra kalbų, neskiriančių
kairės
nuo
dešinės.
Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas.
Jie puikiai orientuojasi geografijoje.
Tačiau nesupranta sąvokų
dešinė
ir
kairė.
Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba.
Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis.
Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba?
Ar ji riboja mūsų mintis?
O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame?
Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė?
Visi šie klausimai tebėra neatsakyti.
Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti.
Tačiau šis fenomenas veikia mus visus...
Juk esame tai, ką sakome?!