Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   lv Skaitļi

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [septiņi]

Skaitļi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Es --a-tu: E_ s______ E- s-a-t-: ---------- Es skaitu: 0
vienas, du, trys vi---,-d---, tr-s v_____ d____ t___ v-e-s- d-v-, t-ī- ----------------- viens, divi, trīs 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Es--k-i-u --d- trīs. E_ s_____ l___ t____ E- s-a-t- l-d- t-ī-. -------------------- Es skaitu līdz trīs. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Es -k--tu t---k: E_ s_____ t_____ E- s-a-t- t-l-k- ---------------- Es skaitu tālāk: 0
keturi, penki, šeši č-tri--piec-----š-, č_____ p_____ s____ č-t-i- p-e-i- s-š-, ------------------- četri, pieci, seši, 0
septyni, aštuoni, devyni s-p-iņ-- -st-ņ-,-deviņi s_______ a______ d_____ s-p-i-i- a-t-ņ-, d-v-ņ- ----------------------- septiņi, astoņi, deviņi 0
Aš skaičiuoju. Es-s-a-t-. E_ s______ E- s-a-t-. ---------- Es skaitu. 0
Tu skaičiuoji. Tu s-a--i. T_ s______ T- s-a-t-. ---------- Tu skaiti. 0
Jis skaičiuoja. Viņ---k-ita. V___ s______ V-ņ- s-a-t-. ------------ Viņš skaita. 0
Vienas. Pirmas. Vi--s.--i--a-s. V_____ P_______ V-e-s- P-r-a-s- --------------- Viens. Pirmais. 0
Du. Antras. Di-i- O-rai-. D____ O______ D-v-. O-r-i-. ------------- Divi. Otrais. 0
Trys. Trečias. Tr--. -re-a-s. T____ T_______ T-ī-. T-e-a-s- -------------- Trīs. Trešais. 0
Keturi. Ketvirtas. Četr---Ce-------. Č_____ C_________ Č-t-i- C-t-r-a-s- ----------------- Četri. Ceturtais. 0
Penki. Penktas. Pi--i- Piekta-s. P_____ P________ P-e-i- P-e-t-i-. ---------------- Pieci. Piektais. 0
Šeši. Šeštas. S-ši.-S--t---. S____ S_______ S-š-. S-s-a-s- -------------- Seši. Sestais. 0
Septyni. Septintas. S------. ---tīta--. S_______ S_________ S-p-i-i- S-p-ī-a-s- ------------------- Septiņi. Septītais. 0
Aštuoni. Aštuntas. A-to--.--sto-a--. A______ A________ A-t-ņ-. A-t-t-i-. ----------------- Astoņi. Astotais. 0
Devyni. Devintas. De-i----D----ais. D______ D________ D-v-ņ-. D-v-t-i-. ----------------- Deviņi. Devītais. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!