Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   eo Ciferoj

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [sep]

Ciferoj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Mi-kal---as: M_ k________ M- k-l-u-a-: ------------ Mi kalkulas: 0
vienas, du, trys u--- --,---i u___ d__ t__ u-u- d-, t-i ------------ unu, du, tri 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Mi --lkulas ĝ-s tri. M_ k_______ ĝ__ t___ M- k-l-u-a- ĝ-s t-i- -------------------- Mi kalkulas ĝis tri. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: M- pl---a--ulas: M_ p__ k________ M- p-u k-l-u-a-: ---------------- Mi plu kalkulas: 0
keturi, penki, šeši kva-, ---n- s-s, k____ k____ s___ k-a-, k-i-, s-s- ---------------- kvar, kvin, ses, 0
septyni, aštuoni, devyni s--,---- -aŭ s___ o__ n__ s-p- o-, n-ŭ ------------ sep, ok, naŭ 0
Aš skaičiuoju. Mi--a----as. M_ k________ M- k-l-u-a-. ------------ Mi kalkulas. 0
Tu skaičiuoji. V--ka--u-as. V_ k________ V- k-l-u-a-. ------------ Vi kalkulas. 0
Jis skaičiuoja. L- ---k--a-. L_ k________ L- k-l-u-a-. ------------ Li kalkulas. 0
Vienas. Pirmas. U-u.--- ----. U___ L_ u____ U-u- L- u-u-. ------------- Unu. La unua. 0
Du. Antras. Du. L-----. D__ L_ d___ D-. L- d-a- ----------- Du. La dua. 0
Trys. Trečias. T-i--La t---. T___ L_ t____ T-i- L- t-i-. ------------- Tri. La tria. 0
Keturi. Ketvirtas. Kvar.-La-kv-r-. K____ L_ k_____ K-a-. L- k-a-a- --------------- Kvar. La kvara. 0
Penki. Penktas. Kv--.-La-k-ina. K____ L_ k_____ K-i-. L- k-i-a- --------------- Kvin. La kvina. 0
Šeši. Šeštas. S-s. -- s--a. S___ L_ s____ S-s- L- s-s-. ------------- Ses. La sesa. 0
Septyni. Septintas. S--.--a--epa. S___ L_ s____ S-p- L- s-p-. ------------- Sep. La sepa. 0
Aštuoni. Aštuntas. Ok.--a ok-. O__ L_ o___ O-. L- o-a- ----------- Ok. La oka. 0
Devyni. Devintas. N--. -a na-a. N___ L_ n____ N-ŭ- L- n-ŭ-. ------------- Naŭ. La naŭa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + esperanto (1-100) MP3 esperanto (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!