Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   ku Numbers

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [heft]

Numbers

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: E- -i---m-rim: E_ d__________ E- d-h-j-ê-i-: -------------- Ez dihejmêrim: 0
vienas, du, trys y--- --- sê y___ d__ s_ y-k- d-, s- ----------- yek, du, sê 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Ez -eya si-----di-mi---. E_ h___ s_____ d________ E- h-y- s-s-y- d-j-i-i-. ------------------------ Ez heya sisêya dijmirim. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Ez -ima----- -----w--im: E_ j________ b__________ E- j-m-r-i-ê b-r-e-a-i-: ------------------------ Ez jimartinê berdewamim: 0
keturi, penki, šeši ç---pê----ş-ş ç________ ş__ ç-r-p-n-, ş-ş ------------- çar,pênc, şeş 0
septyni, aštuoni, devyni hef-, h-ş-,-n-h h____ h____ n__ h-f-, h-ş-, n-h --------------- heft, heşt, neh 0
Aš skaičiuoju. Ez-dihejm--im. E_ d__________ E- d-h-j-ê-i-. -------------- Ez dihejmêrim. 0
Tu skaičiuoji. T---i------î. T_ d_________ T- d-h-j-ê-î- ------------- Tu dihejmêrî. 0
Jis skaičiuoja. E--di----ê-ê E_ d________ E- d-h-j-ê-ê ------------ Ew dihejmêrê 0
Vienas. Pirmas. Ye-. --k----. Y___ Y_______ Y-k- Y-k-m-n- ------------- Yek. Yekemîn. 0
Du. Antras. Du- D--e-î-. D__ D_______ D-. D-y-m-n- ------------ Du. Duyemîn. 0
Trys. Trečias. S-- -------. S__ S_______ S-. S-y-m-n- ------------ Sê. Sêyemîn. 0
Keturi. Ketvirtas. Çar. -arem-n. Ç___ Ç_______ Ç-r- Ç-r-m-n- ------------- Çar. Çaremîn. 0
Penki. Penktas. P-----Pê-cem-n. P____ P________ P-n-. P-n-e-î-. --------------- Pênc. Pêncemîn. 0
Šeši. Šeštas. Ş-ş- Ş-şemîn. Ş___ Ş_______ Ş-ş- Ş-ş-m-n- ------------- Şeş. Şeşemîn. 0
Septyni. Septintas. H---- H--t---n. H____ H________ H-f-. H-f-e-î-. --------------- Heft. Heftemîn. 0
Aštuoni. Aštuntas. H---. H-şt--î-. H____ H________ H-ş-. H-ş-e-î-. --------------- Heşt. Heştemîn. 0
Devyni. Devintas. Ne-.-N--emî-. N___ N_______ N-h- N-h-m-n- ------------- Neh. Nehemîn. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!