Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   de Zahlen

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [sieben]

Zahlen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: I-h-zä-l-: I__ z_____ I-h z-h-e- ---------- Ich zähle: 0
vienas, du, trys e-ns, zwei, d--i e____ z____ d___ e-n-, z-e-, d-e- ---------------- eins, zwei, drei 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Ich---h---b-s -r--. I__ z____ b__ d____ I-h z-h-e b-s d-e-. ------------------- Ich zähle bis drei. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: I-- -ä--- ------: I__ z____ w______ I-h z-h-e w-i-e-: ----------------- Ich zähle weiter: 0
keturi, penki, šeši v--r,---nf, --chs, v____ f____ s_____ v-e-, f-n-, s-c-s- ------------------ vier, fünf, sechs, 0
septyni, aštuoni, devyni s-eb-n, -c-t, n--n s______ a____ n___ s-e-e-, a-h-, n-u- ------------------ sieben, acht, neun 0
Aš skaičiuoju. Ich zäh-e. I__ z_____ I-h z-h-e- ---------- Ich zähle. 0
Tu skaičiuoji. Du z-h---. D_ z______ D- z-h-s-. ---------- Du zählst. 0
Jis skaičiuoja. E--z--l-. E_ z_____ E- z-h-t- --------- Er zählt. 0
Vienas. Pirmas. Ei-s. D-- Er---. E____ D__ E_____ E-n-. D-r E-s-e- ---------------- Eins. Der Erste. 0
Du. Antras. Z-e-- -er ----te. Z____ D__ Z______ Z-e-. D-r Z-e-t-. ----------------- Zwei. Der Zweite. 0
Trys. Trečias. Dre-- -e- ---t--. D____ D__ D______ D-e-. D-r D-i-t-. ----------------- Drei. Der Dritte. 0
Keturi. Ketvirtas. Vi--- -er------e. V____ D__ V______ V-e-. D-r V-e-t-. ----------------- Vier. Der Vierte. 0
Penki. Penktas. Fü--. De- -ü-f-e. F____ D__ F______ F-n-. D-r F-n-t-. ----------------- Fünf. Der Fünfte. 0
Šeši. Šeštas. Se-h-.--er S-----e. S_____ D__ S_______ S-c-s- D-r S-c-s-e- ------------------- Sechs. Der Sechste. 0
Septyni. Septintas. S-e-en- -e- ----t-. S______ D__ S______ S-e-e-. D-r S-e-t-. ------------------- Sieben. Der Siebte. 0
Aštuoni. Aštuntas. Acht----- Ac-te. A____ D__ A_____ A-h-. D-r A-h-e- ---------------- Acht. Der Achte. 0
Devyni. Devintas. Neu-. --r N-u-t-. N____ D__ N______ N-u-. D-r N-u-t-. ----------------- Neun. Der Neunte. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!