Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   pl Liczebniki

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [siedem]

Liczebniki

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: L-c-ę: L_____ L-c-ę- ------ Liczę: 0
vienas, du, trys j----,-d----trzy j_____ d___ t___ j-d-n- d-a- t-z- ---------------- jeden, dwa, trzy 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. L-c---d---rz-ch. L____ d_ t______ L-c-ę d- t-z-c-. ---------------- Liczę do trzech. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: L---- dalej: L____ d_____ L-c-ę d-l-j- ------------ Liczę dalej: 0
keturi, penki, šeši c-t-ry- p-ę-,--ześ-, c______ p____ s_____ c-t-r-, p-ę-, s-e-ć- -------------------- cztery, pięć, sześć, 0
septyni, aštuoni, devyni sied--,--sie---d-ie-ięć s______ o_____ d_______ s-e-e-, o-i-m- d-i-w-ę- ----------------------- siedem, osiem, dziewięć 0
Aš skaičiuoju. Ja -ic--. J_ l_____ J- l-c-ę- --------- Ja liczę. 0
Tu skaičiuoji. T- l-c--sz. T_ l_______ T- l-c-y-z- ----------- Ty liczysz. 0
Jis skaičiuoja. O- -----. O_ l_____ O- l-c-y- --------- On liczy. 0
Vienas. Pirmas. Jede-. --e-w---. J_____ P________ J-d-n- P-e-w-z-. ---------------- Jeden. Pierwszy. 0
Du. Antras. Dwa. -ru-i. D___ D_____ D-a- D-u-i- ----------- Dwa. Drugi. 0
Trys. Trečias. Trz-.-Trze-i. T____ T______ T-z-. T-z-c-. ------------- Trzy. Trzeci. 0
Keturi. Ketvirtas. C-te-y-----ar--. C______ C_______ C-t-r-. C-w-r-y- ---------------- Cztery. Czwarty. 0
Penki. Penktas. Pię-. --ąty. P____ P_____ P-ę-. P-ą-y- ------------ Pięć. Piąty. 0
Šeši. Šeštas. S---ć. --óst-. S_____ S______ S-e-ć- S-ó-t-. -------------- Sześć. Szósty. 0
Septyni. Septintas. Si--e-- -ió-m-. S______ S______ S-e-e-. S-ó-m-. --------------- Siedem. Siódmy. 0
Aštuoni. Aštuntas. O--em- -s--. O_____ Ó____ O-i-m- Ó-m-. ------------ Osiem. Ósmy. 0
Devyni. Devintas. D-ie-ięć--D-i---ą-y. D________ D_________ D-i-w-ę-. D-i-w-ą-y- -------------------- Dziewięć. Dziewiąty. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!