Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   da Tal

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [syv]

Tal

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Je----ll-r: J__ t______ J-g t-l-e-: ----------- Jeg tæller: 0
vienas, du, trys en, --- --e e__ t__ t__ e-, t-, t-e ----------- en, to, tre 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Je- --lle- ----t--. J__ t_____ t__ t___ J-g t-l-e- t-l t-e- ------------------- Jeg tæller til tre. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: Je----l--- --d---: J__ t_____ v______ J-g t-l-e- v-d-r-: ------------------ Jeg tæller videre: 0
keturi, penki, šeši fire,--em- ---s, f____ f___ s____ f-r-, f-m- s-k-, ---------------- fire, fem, seks, 0
septyni, aštuoni, devyni sy----t----ni s___ o____ n_ s-v- o-t-, n- ------------- syv, otte, ni 0
Aš skaičiuoju. J---tælle-. J__ t______ J-g t-l-e-. ----------- Jeg tæller. 0
Tu skaičiuoji. Du----le-. D_ t______ D- t-l-e-. ---------- Du tæller. 0
Jis skaičiuoja. H-- --ll-r. H__ t______ H-n t-l-e-. ----------- Han tæller. 0
Vienas. Pirmas. E-.-De--førs--. E__ D__ f______ E-. D-n f-r-t-. --------------- En. Den første. 0
Du. Antras. To. -en-an-e-. T__ D__ a_____ T-. D-n a-d-n- -------------- To. Den anden. 0
Trys. Trečias. T--- De--tred--. T___ D__ t______ T-e- D-n t-e-j-. ---------------- Tre. Den tredje. 0
Keturi. Ketvirtas. F-re- De- fjerd-. F____ D__ f______ F-r-. D-n f-e-d-. ----------------- Fire. Den fjerde. 0
Penki. Penktas. Fem---e--f----. F___ D__ f_____ F-m- D-n f-m-e- --------------- Fem. Den femte. 0
Šeši. Šeštas. S-k-- De--sj--t-. S____ D__ s______ S-k-. D-n s-e-t-. ----------------- Seks. Den sjette. 0
Septyni. Septintas. S--.-----------e. S___ D__ s_______ S-v- D-n s-v-n-e- ----------------- Syv. Den syvende. 0
Aštuoni. Aštuntas. O---.--e--ottend-. O____ D__ o_______ O-t-. D-n o-t-n-e- ------------------ Otte. Den ottende. 0
Devyni. Devintas. Ni--Den--ien--. N__ D__ n______ N-. D-n n-e-d-. --------------- Ni. Den niende. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!