Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   eo Sporto

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [kvardek naŭ]

Sporto

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Ĉu--- spo-tas? Ĉ_ v_ s_______ Ĉ- v- s-o-t-s- -------------- Ĉu vi sportas? 0
Taip, aš privalau judėti. J-s- ---d-va---o---k---c-. J___ m_ d____ i__ e_______ J-s- m- d-v-s i-m e-z-r-i- -------------------------- Jes, mi devas iom ekzerci. 0
(Aš) lankau sporto klubą. M- -st-- sport-l--an-. M_ e____ s____________ M- e-t-s s-o-t-l-b-n-. ---------------------- Mi estas sportklubano. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Ni ----a-a-. N_ f________ N- f-t-a-a-. ------------ Ni futbalas. 0
Kartais (mes) plaukome. N--f--- -aĝa-. N_ f___ n_____ N- f-j- n-ĝ-s- -------------- Ni foje naĝas. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Aŭ--i--i----a-. A_ n_ b________ A- n- b-c-k-a-. --------------- Aŭ ni biciklas. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. Estas f-tb--stadio-o ---nia--r-o. E____ f_____________ e_ n__ u____ E-t-s f-t-a-s-a-i-n- e- n-a u-b-. --------------------------------- Estas futbalstadiono en nia urbo. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. A--aŭ ----- -aĝe-o --n s--n-jo. A____ e____ n_____ k__ s_______ A-k-ŭ e-t-s n-ĝ-j- k-n s-ŭ-e-o- ------------------------------- Ankaŭ estas naĝejo kun saŭnejo. 0
Ir yra golfo aikštė. K-j--s-as g-l----. K__ e____ g_______ K-j e-t-s g-l-e-o- ------------------ Kaj estas golfejo. 0
Ką rodo per televizorių? K-o----as--n-l---e-e-ido? K__ e____ e_ l_ t________ K-o e-t-s e- l- t-l-v-d-? ------------------------- Kio estas en la televido? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Nu--e-tas ----a---lu-o. N__ e____ f______ l____ N-n e-t-s f-t-a-a l-d-. ----------------------- Nun estas futbala ludo. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. La---r-ana--e-m----da---o-t--ŭ -- -ng--. L_ g______ t____ l____ k______ l_ a_____ L- g-r-a-a t-a-o l-d-s k-n-r-ŭ l- a-g-a- ---------------------------------------- La germana teamo ludas kontraŭ la angla. 0
Kas laimi? K-- e-t-s --n-a--a? K__ e____ v________ K-u e-t-s v-n-a-t-? ------------------- Kiu estas venkanta? 0
Neturiu supratimo / nežinau. M- tute ne ---a--p-- ---. M_ t___ n_ s____ p__ t___ M- t-t- n- s-i-s p-i t-o- ------------------------- Mi tute ne scias pri tio. 0
Šiuo metu lygiosios. N-- -g-l-e-ul--s. N__ e____________ N-n e-a-r-z-l-a-. ----------------- Nun egalrezultas. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. L-----j-ĝ--t----nas--l Be-guj-. L_ l_________ v____ e_ B_______ L- l-d-u-i-t- v-n-s e- B-l-u-o- ------------------------------- La ludjuĝisto venas el Belgujo. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Nu--estas p-----. N__ e____ p______ N-n e-t-s p-n-l-. ----------------- Nun estas penalo. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Golo-!-U-- j- n-lo! G_____ U__ j_ n____ G-l-n- U-u j- n-l-! ------------------- Golon! Unu je nulo! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...