Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   eo granda - malgranda

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [sesdek ok]

granda - malgranda

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
didelis ir mažas gr-n-a k-j--a-g-an-a g_____ k__ m________ g-a-d- k-j m-l-r-n-a -------------------- granda kaj malgranda 0
Dramblys yra didelis. L-----f--t- e--as -ra---. L_ e_______ e____ g______ L- e-e-a-t- e-t-s g-a-d-. ------------------------- La elefanto estas granda. 0
Pelė yra maža. La--u-- esta- m-lgranda. L_ m___ e____ m_________ L- m-s- e-t-s m-l-r-n-a- ------------------------ La muso estas malgranda. 0
tamsus ir šviesus m---el- ka--h--a m______ k__ h___ m-l-e-a k-j h-l- ---------------- malhela kaj hela 0
Naktis yra tamsi. L---ok-o e---s-mal-e--. L_ n____ e____ m_______ L- n-k-o e-t-s m-l-e-a- ----------------------- La nokto estas malhela. 0
Diena yra šviesi. La t--o ----- hela. L_ t___ e____ h____ L- t-g- e-t-s h-l-. ------------------- La tago estas hela. 0
senas ir jaunas ma-ju-a--a--juna m______ k__ j___ m-l-u-a k-j j-n- ---------------- maljuna kaj juna 0
Mūsų senelis yra labai senas. N-a -vo -sta- -----alj-n-. N__ a__ e____ t__ m_______ N-a a-o e-t-s t-e m-l-u-a- -------------------------- Nia avo estas tre maljuna. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. An--- 70--ar-- ----s-is--n-o-aŭ -u--. A____ 7_ j____ l_ e____ a______ j____ A-t-ŭ 7- j-r-j l- e-t-s a-k-r-ŭ j-n-. ------------------------------------- Antaŭ 70 jaroj li estis ankoraŭ juna. 0
gražus ir bjaurus be-a k---m---ela b___ k__ m______ b-l- k-j m-l-e-a ---------------- bela kaj malbela 0
Drugelis yra gražus. La p-p--io -stas -el-. L_ p______ e____ b____ L- p-p-l-o e-t-s b-l-. ---------------------- La papilio estas bela. 0
Voras yra bjaurus. La----n-o es-a---albe-a. L_ a_____ e____ m_______ L- a-a-e- e-t-s m-l-e-a- ------------------------ La araneo estas malbela. 0
storas ir plonas d-k- kaj m-ldi-a d___ k__ m______ d-k- k-j m-l-i-a ---------------- dika kaj maldika 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Vir--o-p---nt--100----e---s-di--. V_____ p______ 1__ k_ e____ d____ V-r-n- p-z-n-a 1-0 k- e-t-s d-k-. --------------------------------- Virino pezanta 100 kg estas dika. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Vi-o --z--ta--- -g est-s---l-i-a. V___ p______ 5_ k_ e____ m_______ V-r- p-z-n-a 5- k- e-t-s m-l-i-a- --------------------------------- Viro pezanta 50 kg estas maldika. 0
brangus ir pigus mu-tek-st--k-- -almult---sta m_________ k__ m____________ m-l-e-o-t- k-j m-l-u-t-k-s-a ---------------------------- multekosta kaj malmultekosta 0
Automobilis yra brangus. La --t- es--s mu--e-osta. L_ a___ e____ m__________ L- a-t- e-t-s m-l-e-o-t-. ------------------------- La aŭto estas multekosta. 0
Laikraštis yra pigus. L--ga---o--s--s m---ul-e-o-t-. L_ g_____ e____ m_____________ L- g-z-t- e-t-s m-l-u-t-k-s-a- ------------------------------ La gazeto estas malmultekosta. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...