Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   eo En la urbo

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dudek kvin]

En la urbo

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. M--ŝatu--i-- -l la -tacid--o. M_ ŝ____ i__ a_ l_ s_________ M- ŝ-t-s i-i a- l- s-a-i-o-o- ----------------------------- Mi ŝatus iri al la stacidomo. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Mi ŝatus-i-i-al -a----ghav--o. M_ ŝ____ i__ a_ l_ f__________ M- ŝ-t-s i-i a- l- f-u-h-v-n-. ------------------------------ Mi ŝatus iri al la flughaveno. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. M--ŝ--us-iri--l--- -----en--o. M_ ŝ____ i__ a_ l_ u__________ M- ŝ-t-s i-i a- l- u-b-c-n-r-. ------------------------------ Mi ŝatus iri al la urbocentro. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? K-e---- -tingu -a-sta-idomo-? K___ m_ a_____ l_ s__________ K-e- m- a-i-g- l- s-a-i-o-o-? ----------------------------- Kiel mi atingu la stacidomon? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Kie---i-----g- -- -------en-n? K___ m_ a_____ l_ f___________ K-e- m- a-i-g- l- f-u-h-v-n-n- ------------------------------ Kiel mi atingu la flughavenon? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? K-----i-ati-gu--- -rboc-n-r--? K___ m_ a_____ l_ u___________ K-e- m- a-i-g- l- u-b-c-n-r-n- ------------------------------ Kiel mi atingu la urbocentron? 0
Man reikia taksi. M- b--on-s----s-on. M_ b______ t_______ M- b-z-n-s t-k-i-n- ------------------- Mi bezonas taksion. 0
Man reikia miesto plano. Mi-b--o----u--------. M_ b______ u_________ M- b-z-n-s u-b-m-p-n- --------------------- Mi bezonas urbomapon. 0
Man reikia viešbučio. Mi--e-o--s h-telon. M_ b______ h_______ M- b-z-n-s h-t-l-n- ------------------- Mi bezonas hotelon. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. M----t-- l--r-n----t--. M_ ŝ____ l______ a_____ M- ŝ-t-s l-p-e-i a-t-n- ----------------------- Mi ŝatus lupreni aŭton. 0
Štai mano kreditinė kortelė. J----ia ---dit-arto. J__ m__ k___________ J-n m-a k-e-i-k-r-o- -------------------- Jen mia kreditkarto. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Je---i---tir-e-m---l-. J__ m__ s_____________ J-n m-a s-i-p-r-e-i-o- ---------------------- Jen mia stirpermesilo. 0
Ką galima pamatyti mieste? Ki- -i-itin----e--l- ur--? K__ v_________ e_ l_ u____ K-o v-z-t-n-a- e- l- u-b-? -------------------------- Kio vizitindas en la urbo? 0
Nueikite į senamiestį. I-- -- l- m--n-v- urb-. I__ a_ l_ m______ u____ I-u a- l- m-l-o-a u-b-. ----------------------- Iru al la malnova urbo. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Fa-u --i-a--n---ziton de l- ur--. F___ g_______ v______ d_ l_ u____ F-r- g-i-a-a- v-z-t-n d- l- u-b-. --------------------------------- Faru gvidatan viziton de la urbo. 0
Nueikite į uostą. Iru-a- la-------. I__ a_ l_ h______ I-u a- l- h-v-n-. ----------------- Iru al la haveno. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. F-r- gvid-ta------t---d- la ha-e--. F___ g_______ v______ d_ l_ h______ F-r- g-i-a-a- v-z-t-n d- l- h-v-n-. ----------------------------------- Faru gvidatan viziton de la haveno. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? K-u- --d--d--oj e-ta---r-- t-uj? K___ v_________ e____ k___ t____ K-u- v-d-n-a-o- e-t-s k-o- t-u-? -------------------------------- Kiuj vidindaĵoj estas krom tiuj? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + esperanto (1-100) MP3 esperanto (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!